paliekant ramybėje straipsniūkščio nekultūrą ir norą įsiteikti
dekadansiškiems skaitytuvams. jų kraujyje ir visur kitur yra
tarpuvartės. ką jau čia apie tas gerves kalbėti, nėra apie ką, tai
nediskutuotina. šiandien paklausiau ką kalb latvis , bet jau tapęs
lietuvių režisieriumi Maris Martinsons. o taipogi kalbėjo ir M.M.
statyto filmo aktorius Storpirštis. nesakau, kad laukiau aukštų frazių,
bet tiek aktoriaus, tiek scenaristo, kaip jį pristato Viki, arba
režisieriaus kalboje pilna paviršiutiniškumo ir atmestinumo. aktorius
prisipažįsta, jog filmuose vaidin dėl noro pragyventi. gerai, kad ne
iš/gyventi, nors kas žino, gali būti netgi taip, kad vaidintojai net ir
išgyventi netur už ką, užtatai ir filmuojas. užtatai ir vaidybos ir
filmukai tokie. užtatai netgi patsai scenarists M.M. žiūri veik su
pašaipėle į savo filmą ( interviu vieta apie tai, kad filmo mjuzika tur
kvepėt naftalinu ). įdomiausia man pasirodė visiškai skirtingas
vaidmens ir paties filmo supratimas, vienaip jį mato M>M., kitaip
aktorius. justi, jog girdamas vaidmenį jis arba turi visiškai kitokią
viziją nei rež-ius arba visiškai nesuprant savojo vaidmens, bet
juokingiausiai skamb, kai tarsi teisindamasis, kad yr priverstas filmuotis
ir šįkart dėl to paties pinigiukų stygiaus, jis visaip nenatūraliai
gir tą filmą. so, tai labai krent į akis. šiaip interviu su abiem
žmonėm tikrai gers, įdomu netgi tai, kad latvio liet. kalbėjimą galima
būtų palaikyti žemaičio akcentu. kritikuojama ir situacija mūs kine,
kai neaišku kur dingst skiriami pinigai kino juostoms, jos net nėra
sukuriamos, filmuojamos po kelis metus, tarsi didžiausi šedevrai. pinigų
plovimo fabrikas... siūlyčiau paieškoti lrt klasikos archyve šios
laidos. rytinė kultūros laida.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19750