Būtent todėl svarbu, kad ir Lietuvos piliečiai pagaliau išmoktų atsargiau, labiau diferencijuotai vertinti savo inteligentiją, kaip tą jau daro vakariečiai, gavę ne vieną skaudžią pamoką (čia tiktų priminti ir „intelektualinę šimtmečio nuodėmę“ – komunizmą. Tony Judt’as knygoje „Permąstant XX amžių“ tiesiai klausia: „Kaip galėjo atsitikti, kad tiek daug šviesių žmonių įtikėjo pasakojimais, turėjusiais tokias siaubingas pasekmes?“...................... Vertėtų atkreipti dėmesį ir į šiuo metu jau lyg įrodytą faktą, kad, tapęs Freiburgo universiteto rektoriumi, Heideggeris, nors ėmėsi administracinių reformų, atitinkančių nacionalsocialistų direktyvas, vis dėlto užkirto kelią kai kuriems knygų deginimams. Bet dėl šio kilnaus poelgio vokiečių inteligentai nevadina Heideggerio nei disidentu, nei juo labiau antinacinio pasipriešinimo dalyviu. O ką daro lietuvių gudragalviai, vertindami analogiškas situacijas, puikiai žinome… -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19777