gali būtim, kads toks gražus poetas anksti galėjo tapti moterų auka ir dėl to protas liko atskirtas nuo sielos ir įžemintas į kūna. Nes poezija išties perdėm kūniška. Nes tada blaškosi tokios dūšelės po svietą tarsi meilės ieškodamos, tik su slaptu tikslu - niekada jos nerasti. O kūnų tada reikia vis daugiau ir daugiau, ko pasekmėje vis daugiau ir kančios ir liudesio... nes visa tai kyla iį kaltės... iš atsiskyrimo minčių... Bet, atrodo, kad ir poetas tai jaučia... gražus tas eilėraštis apie čiulbantį tia tia tia vaiką. Vaiko nekaltumas ir besąlygiška meilė poetui primena senai užmirštą rojaus sodą... tai tarsi tėvo paklydėlio sugrįžimas pas sūnų. jaučiu tragizmą šiose nuoširdžiose eilėse. Tikiuosi, kad šis poetas dar savo trtus mums atvers. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20080