Tomas rašė: > Krize cia nei prie ko. Tiesiog yra tokia klientu kategorija, ji visada buvo, > yra, ir deja turbut bus. Ji pasizhymi dar tuo, kad kuo mazhesnis klientas, > tuo krutesniu jauciasi. Kol krypties neparodai..:) Tada arba aš jiems rodydavau kryptį negailestingai vardo neklausdamas, arba krizės paveikti žmonės pasidarė irzlūs, nes labiausiai irzlumas pradėjo reikštis po Naujųjų metų. Net dalis buvusių normalių klientų pasidarė kažkokie kitokie. Vieną dieną susišneki, o kitą jau nerandi bendros kalbos, viskas jiems negerai. Irzlumą, tai, turbūt, ir sau reikia prisiskirti. Nors atrodo, kad manęs neveikia, bet iš tikro, tai tik nesimato ant savęs, turbūt. Tada kai susitinka du suirzę, tai taip ir gaunasi, kad nesusišneka. > O parodyt nebaisu. Nedaug tokiu turejau, bet nei trupucio nesigailiu nei > vieno, kuriam parodziau. Jau geriau nieko nedaryt, nei dirbt su tokiu ir dar > uzh dyka :) > Kaip tai nebaisu? O tai su kuo džiuvėsį grauši, kai jau visai kryyyyzė užeis? Vienas ant viso pasaulio piktas? :) Šitie gi ne tik užkniso, bet dažnai ir pralinksmina su savo nerealiais išsidirbinėjimais.