>>>>>>>>>>>>>>>> Be to dabar visos (beveik) mikroschemos gainamos kinijoj. >>>>>>>>>>>>>>>> Tai gal vėl kokių skaičiukų, nuorodų? Jeigu Kinijai priskirti Taivanį, tai taip - ten tikrai daug gaminama. Greitai paieškojęs radau tik 2008 m paskirus duomenis iš kurių galima susidaryti bendrą vaizdą: Taivanis: TMSC pagamina 44% mikroschemų, UMC 14%. (http://ezinearticles.com/?The-Rise-and-Fall-of-the-American-Chip-Industry&id=2256092). JAV: Kompanijos, kurių produkcijos pagrindą sudaro mikroschemos, parduoda pusę viso pasaulio puslaidininkių produkcijos, 3/4 JAV parduodamų mikroschemų gaminama pačioje JAV. Nors ta dalis ir smarkiai sumažėjo, 2008 m. vis dar 20% viso pasaulio naujos mikroschemų gamybos įrangos buvo sumontuota JAV. (http://www.choosetocompete.org/us_chip_industry.html). Kinija: 2008 metais Kinija vis dar gamino tik 24,3% visos šalies pramonės sunaudojamų mikroschemų, ir tas skaičius pastaraisiais metais mažėjo. (http://www.eetimes.com/electronics-news/4081815/China-s-chip-industry-broken--says-analyst). Ir tendencijos tokios, kad mikroschemų gamyba dabar sparčiau plečiasi ne Kinijoje, o statomos gamyklos Vietname, ruošiamasi net Armėnijoje statyti. Nemažai pagaminama Vokietijoje (AMD fabrikai, Infineon), Intel gamyklos be JAV dar yra Izraelyje, Egipte. "Bone Daddy" <.info@bonedaddy.serveftp.com> wrote in message news:icvku5$bob$1@trimpas.omnitel.net... >O tu ne˛inai, ka gamino Tauragej iki 1990 metu? > (ar tik ne mikroschemas?) > > Kas ten dirbo ? Ateiviai? > > "Veikejas" <bishopaz@centras.lt> wrote in message > news:icvkg1$b44$1@trimpas.omnitel.net... >> Ishokai cia visai ne i tema ir komentaras ne i tema visa. >> >> Kiek zmoniu Taurageje ar Kupishkyje dirba tose aukshtose technologiju >> bendrovese ? >> galiu atsakyt - 0. Tai apie ka cia peizeji. >> >> Jei bus kokios super aukshtos technologijos tai vsos jos bus Vilniuje >> arba Kaune o visi kiti miestai miesteliai graush barankos skyle, nes ten >> nera kvalifikacija atitinkanciu darbuotoju ir artimiausioje ateityje >> tokiu neatsiras ypac po tokios aukstojo mokslo reformos. >> >> Be to klausimas ar ilgam beuzteks tokiu darbuotoju ir Vilniuj ar Kaune, >> be to dazniausiai gabiausi ishvaziuoja studijuot i usieni ir ish ten >> labai retas kuris gryshta. Be to i lietuvos aukshtasias priima bilekokius >> mankurtus bile turi pinigu uz moksla moket. Taigi mokslinio poteancialo >> atzvilgiu potencialas yra labai ribotas. >> >> Nebent jus manot tuos 300 000 bedarbiu perkvalifikuoti i aukstu >> technologiju, laborantus, it analitikus, it programuotojus .... tokiu >> atveju ostapo benderio vasiuku kelstejimo planas man atrodo realesnis. >