obliarka rašė: > klausimas islieka aktualus, nes esme tame, kad zmones nesa litus i > bankus, jie pasilieka banke. Eurus nesa i kojines, arba deda jais > indeli. Jei zmones litus laikytu kojinese, tada lito brangimo teorija > galiotu, o dabar pagal logika iseina, kad bankui nereikia tu litu kaipo > tokiu. Litai gauti už parduotą eurą, nelygiaverčiai litams padėtiems į indėlį. Jei bankas turi litų gautų už eurą ir netikėtai vyksta devalvacija, tai jau kitą dieną žmonės ateis su pabrangusiais eurais ir norės pasiimti daugiau litų nei jų paliko prieš devalvaciją, bankui tokių litų nelabai reikia – nes jei žmogus nupirko eurų už 1000Lt ir staiga devalvuojami pinigai, tai bankas grąžinti turės staiga jau 1000Lt+devalvacija – ir tų pinigų jam gali prireikti staiga. O štai kai 1000Lt padės kaip indėlį tai žmogus įsipareigoja tų pinigų kažkiek laiko nepasiimti, bankas su tais litais gali daugiau ką nors veikti. Net jei įvyks devalvacija, tai bankas žmogui vis tiek grąžins 1000Lt+palūkanos, be to šituos litus jis grąžins planuotai. Taigi, jei žmogus padės 1000Lt ir pats bankas juos pavers į eurus, o po devalvacijos pardavęs eurus jis gaus 1000Lt+devalvacija. Kadangi devalvacija vis tiek būtų daugiau nei palūkanos, tai bankui lieka devalvacija minus palūkanos litų. Ir gausis, kad perskaičiavus visus žaidimus į eurus, žmogus padėjęs indėlį litais, rezultate atsiims mažiau nei padėjo į indėlį, ar nei pirkdamas ir paskui parduodamas litus. Va todėl bankui pirkti eurus neapsimoka, ypač kai jis tų eurų gali labai pigiai pasiskolinti iš kitur.