Tai krize neateina per nakti, ji bresta kaip ir uzpuola kai maziausiai to tikiesi (kaip koks pacukas betykojantis). Mazose valstybese (Lietuva, Latvija, Islandija) ji ateina greiciau, i dideles – leciau (ekonomika inertiskesne, kiti skolinimosi reitingai, JAV jas gali isnaudoti savo reikmem mainais uz privilegijas, ir t.t.), bet ateina visur, tuo galite neabejoti. Pajus visi, ta masiu psichologija labai nuspejama. Ypac pajus Vakaru kapitalizmo atstovai, nes jie priprate nesveikai (nepabijokim to zodzio) skolintis – 100%, 120% BVP – jiems tas pats. Vat ir islenda yla is maiso: kad tie dideli atlyginimai pasirodo zlugdo pacia valstybe. Keista ta filosofija zmoniu – jeigu pabegs kitur, tai jau bus geriau. Kas gali buti geriau, jei ten kur begi a) neturi turto b) pragyvenimas brangesnis c) dirbti gi gali lygiai su tomis paciomis rinkomis. Galit sedet LT ir dirbti ta tapti – plius dar, ziurek, netycia vidine rinka sukursim. Taip kad nusiminti neverta – kiekvienas turime begales sugebejimu, kuriuos tereikia isnaudot (o ne verkslenti ir uzsiimti saviplaka). Problemos pas mus prasidejo nuo to momento, kaip ir sakiau, kad zmones gerove eme asocijuoti su pinigias. Cia dede Landsbergis ir kiti inteligentai galejo ir daugiau padirbeti – paleisti kokia kampanija, ar ka, ir paaiskinti zmonems aiskia praktiska kalba: sekminga valstybe tai ne ta valstybe, kuri uzkaupe daugiausia turtu, o ta, kurioje yra didelis judejimas tarp klasiu (is virsaus I apacia, is apacios I virsu). Kazkoks dede gavo Nobelio premija uz si teigini. Su tokiu tikslu labai greitai uzgyvensi turtu, nes zmones tiesiog plus I tokia vieta gyventi, o ir tie turtai uzgyventi – jie gi tik laikini. JAV 40 metu uzteko, kad visas santaupas (valstybes ir gyventoju lygiu) issvaistytu, Britai irgi atrodo is pirmo zvilgsnio nusibaige visai, liko tik seselis is ju sloves, bet ju mastymas kardinaliai skiriasi nuo lietuviu – jie stengiasi gristi savo ekonomika inovacijomis, nors ir bemegdziodami JAV. Musu vyrai kazkaip per sudetingai masto – jie turi kiaura kibira ir mano, kad tuo vandeniu kibire patenkins visas sritis. Cia is fantastikos srities toks mastymas. Reiketu pripazinti ta fakta ir imti atsirinkti: kas yra reikalinga ir butina, o kas yra ne pirmo butinumo ir neiperkama. O ko zmonems reikia? Pavalgyt, kad silta butu (iperkama siluma ir elektra) ir saugu (efektyvi policija), ir kad gydytojai dirbtu ir gautu normalu atlygi. Visa kita – susitvarkys savaime (kultura ir svietimas butini, bet si darba gali perimti ir patys zmones, ju paciu rankose tai – geriausias spektaklis nepakeis Taves ir geriausias unveras neismokys, jei nenoresi pats). Dabartine situacija tai logine veiksmu isdava: na kaip gali kas nors vystytis valstybeje, jeigu ministrai ateina ir iseina, o sekanciam ipediniui net nesiteikia paasikinti pagrindiniu veiklos problemu (politinis konkurentas juk). Taip po pusmeti ateje naujokai ir mokosi… o laikas bega. + kai valstybes tikslai kreivi tai taip ir trypciojam vietoje (turim pinigu bet nezinom ka su jais daryti), svarbu kad stalas butu apkrautas popieriais ir visi begiotu ministerijoje – tada gales save pasiglostyt pasiteisindami, kad dirba.. O del mokesciu kelimo – jei krize trumpalaike, tai nereikia didinti, bet jei ilgalaike (o ji ir yra ilgalaike) – tai ta ir reikejo daryti, net neabejotinai is ekonomines puses (kad bandyti atiduoti bent jau esamas skolas), bet klausimas: kaip ta daryti. Kartu reikejo leisti lita zemyn (kad eksportas kompensuotu bankrutuojancius importuotojus), o musu chebra tik sedejo ir nosi krapste. Taip kad panikos neskleiskim, apsvarstykime ramiai, pasaulis nesugrius po hiperinfliacijos, visi uzsiimsime kazkuo. Bus daug sunkiau, bet as neabejoju, kad mes galime pakeisti situacija teigiama linkme – o dabar turime bendra priesa pries kuri vel galime susivienyti – silpna ekonomika ir silpna mastyma dirbant, taigi gal jau pradesim dirbti drauge?