Vaidas rašė: > Suprasti, kad srovės per laiko intervalą įvertis turi būti ne vidutinė > srovė, o vidutinė kvadratinė (RMS)? Iš tikrųjų nebūtinai, jei skaičiuoji tik aktyviąją galią ir tavęs nedomina PF/reaktyvioji galia, pati srovės vertė (kiek gi vis dėl to amperų teka?) ir nuostoliai laiduose. Jei nedomina, tai tiesiog skaičiuoji įtampos ir srovių momentinių verčių sandaugą ir ją integruoji (skaičiuoji plotą, kaip Levas aiškino) > Imkim grandinę maitinimo šaltinis - srovės daviklis nr.1 - diiidelis > kondikas - srovės daviklis nr2. - apkrova su kintama srove. > > Maitinimo šaltinio išėjimo įtampa U pastovi, srovės daviklio nr1. srovė > I1 irgi nekinta. Reiškia vidutinė įrenginio vartojama galia intervale > P1=U*I1. > > Toliau seka kondikas - jis toks didelis, kad apkrovos srovės kitimai > idealiai išlyginami. Išlyginami kokios energijos sąskaita...? :-) (kiek apkrova suvartojo iš kondensatoriaus, tiek kondensatorius išsikrovė ir vėl turi įsikrauti; kondensatorius apkrovos srovės nelygina). > Kadangi apkrovos srovė kinta, tai srovės daviklio nr.2 srovė I2 irgi > kinta šiuo dėsniu (daviklio inertiškumas gerokai mažesnis už srovės > kitimo dažnumą). Reiškiasi įrenginio vartojama vidutinė galia intervale > būtų P2=U*I2_rms. _Pilnoji_ galia: S = U_rms · I1_rms. Aktyvioji/vidutinė galia: P = AVG(U(t) * I(t)) Reaktyvioji: Q = sqrt(S^2 - P^2) PF (power factor) = P/S > Tai taip išeitų, kad tas diiidelis kondikas yra analoginis RMS > detektorius? Kažkodėl man atrodo, kad kondikas yra vidutinės vertės > detektorius. Kondikas yra amplitudės (pikinės vertės) detektorius. > Na o darant skaitmeninį srovės RMS detektorių irgi reikėtų dėti kažkokį > kondiką (tik gerokai mažesnį) srovės detektoriaus išėjime, kad ADC > sampling time tenkintų naikvisto teoremą. Nuo to priklausys tikslumas. Jei per visą periodą gali nuskaityti tik kelias ADC reikšmes, tai jis nebus didelis. Kondensatorius čia niekuo dėtas; reikia skaityti momentines vertes ir skaičiuoti RMS. Bet čia tik tuo atveju, jei domina daugiau galios/apkrovos parametrų; jei skaičiuoji tik aktyviąją galią, tai reikia skaityti momentines vertes, jas dauginti ir skaičiuoti dominančio laikotarpio/intervalo vidurkį: integruoti momentinę galią intervale, arba paprasčiau tariant skaičiuoti momentinės galios plotą intervale sumuojant mažyčius momentų plotelius.