2014-11-08 12:49, LabaiNespauda rašė:
> Tokiu atveju gautusi tik pagal marsruta toky ir ne kitoky.
> Pvz.: vaziuoja krovininis leciau, jy pasiveja keleivinis, kury reikia
> praleisti.
> Paprasciau butu zinant, kur kuris.
kopijuok Didijį Brolį.
Blokas ilgesnis už sąstatą;
Blokas gali būti viename iš 3 aspektų:
laisva (yra laisvi 2 ir daugiau blokų priekyje), dega žalia
laisva, tikėkis sustojimo (laisvas 1 blokas priekyje), dega geltona
stop (blokas priekyje užimtas), dega raudona
Dwarf'ai neįdomūs, jie neišleidžia už stoties ribų.
"Laisvas" aspektas garantuoja kad galima važiuoti linijos greičiu.
Kadangi stabdymo kelias gerokai mažesnis nei ruožo ilgis, gali ignoruoti
antrą (geltona) aspektą.
Dispečerio darbas sekti kad tarp 2 užimtų blokų būtų mažiausiai 2 laisvi
blokai.
Taigi, leisdamas du loko T1 ir T2, kurių greitis atitinkamai v1 ir v2,
v2>>v1, dispečeris turi sekti maršrutą taip, kad |T2-T1| >=1
Kai |T2-T1| = 1, v2 <= v1
A ===B1==|=B2\==|==B3===|==B4==/==|==B5=== B
\ /
\=|==B3.1=|=/
Jei yra alternatyvūs maršrutai, t.y. taškas B iš taško A gali būti
pasiekiamas per B1, B2, B3, B4, B5 (maršrutas M1) arba per B1, B2, B3.1,
B4, B5 (maršrutas M2), loko T1 galima leisti per B2, B3.1, B4 o T2 - per
B2, B3, B4.
T1 sustabdomas ties B4, nes tuo metu B4 užimtas T2(M1) maršrutu.
Elementarus prasilenkimas.
Taigi, kai T1 ir T2 juda ta pačia kryptimi:
kol |T2-T1| >=2, visi juda M1.
kai |T2-T1| = 1 ir T1 nėra bloke B1, v2 <= v1 , keičiamas T1
maršrutas į M2.
kai |T2-T1| = 1 ir T1 yra bloke B1:
bloko B2 iešmas persukamas į B3.1 pozicija, T2 stabdomas ties B1
(B1 užimtas T1!);
kai T1 palieka B2, B2 iešmas gražinamas į B3 poziciją ir
blokuojamas, T2 praleidžiamas per B3, v2 == v_{max}.
T1 tuo metu stovi ties B4 iešmu.
kai T2 palieka B4 bloką, B4 iešmas perstatomas į B3.1, v1 == v_{max}.
kai T1 palieka B, B4 iešmas gražinamas į B3 poziciją, T1 atstatomas
maršrutas M1, atblokuojamas B2.
Net priešistorinė Atmega susitvarkytų:
https://www.youtube.com/watch?v=LKSZUWfmf1c
--
ejs