> 1. kaip signalas pereina per tranzus? kodel jie uzsidarineja nevienu metu?
> 2. ka daro pazymeta varza R (punktyru)? (jei jos nebutu kas butu)
(...)
> 4. kdl veikia butent AB rezime

   Žiūriu ir abejoju, ar sugebėčiau paskaičiuoti veikimą bei parinkti
elementus. Bent pasvarstysiu, bo kavos padauginus nesimiega :)

   Darbo taškas: ant emiterių turi būti E/2, nes tik tada iš principo įmanomas
didžiausias stiprinimas. Pavyzdžiui, jei bent vienoje pusėje riboja išėjime,
tai tokiems iškraipymams išvengti teks atitinkamai mažinti ir įėjime.
   Patogu įsivaizduoti R kaip potenciometrą. Kadangi schema simetriška (ne
veltui tokiose yra naudojamos vad. komplementinės tranzistorių poros), E/2
bus ir šito potenciometro viduryje. Kol kas laikykime, kad ir signalas
paduodamas čia, į vidurį.
   Visi trys rezistoriai sudaro daliklį. Tranzistoriai pastebimai įtakoja
jo darbą, įtampų vien pagal varžas nepaskaičiuosi. Maždaug: įtampos kritimas
ant kraštinių rezistorių bus kažkiek didesnis, nei elementariame daliklyje,
dėl bazių srovių; tačiau tuo pačiu bazės-emiterio sandūros gaus mažesnę
įtampą ir tos srovės silpnės, minėtas įtampos kritimas mažės, etc. (kažkur
visvien stabilizuosis).
   Tegul R yra labai maža. (Visiško nulio efektas sunkiau įsivaizduojamas.)
Tada ant pusės jo (E/2 atžvilgiu -- vėl tas "potenciometras") turėsime labai
mažą įtampos kritimą. Kadangi ant emiterių irgi E/2, tokią įtampą matys
bazės-emiterio sandūra ir tranzistorius liks uždarytas. Dėl simetrijos tai
galioja abiejoms pusėms. Reiškia, išėjime iki pat tam tikro signalo lygio
nieko nebus: garsieji "pakopėlės" iškraipymai, kada tylesnio signalo girdisi
tik pikai. Pagal apibrėžimą -- B klasė.
   O norint gauti AB klasę, reikia didinti R. Jei padidinsime atsakančiai,
tai tranzistoriai atsidarys per daug, trumpins šaltinį ir degs. Nežinau
rekomendacijų, nuo kokios ribos tos srovės ima pakakti, ir nuo kada ji
darosi pavojinga. Aiškiai egzistuoja kažkoks aukso vidurys ir tada jautrumas
silpniems signalams yra pakankamas, o schemos efektyvumas pastebimai mažėja
dėl šitos tuščios eigos srovės.
   Žinoma, kadangi E/2 atveju abu tranzistoriai kažkiek praviri, tai konkretus
tranzistorius visiškai užsidarys tik atsiradus nedideliam įėjimo įtampos
nuokrypiui į atitinkamą pusę.
   Grįžkim prie signalo padavimo taško. Nedidelis skirtumas, ar tai yra mūsų
"potenciometro" vidurys, ar kuris nors galas: visvien įtakojamas viso
daliklio darbas. Ypač tada, kai R varža daug mažesnė, negu kraštinių rezistorių
(o juk esant tipiškoms E, mažiausiai keliolika voltų, tai neišvengiama).
   Beje, vietoje R mėgstama dėti porą diodų. Tada tuščios eigos srovę keisti
sunku, užtat kompensuojamas jos plaukiojimas dėl temperatūros: sandūra diode
ir bazės-emiterio sandūra tranzistoriuje elgiasi vienodai. Aišku, jei pavyksta
parinkti diodus.

-- 
  saimhe