> Ideja paprasta: atsiranda nors menkiausia sviesa, isjungia nuli, o jei > absoliuti tamsa - ijungia. Turi veikti "switch", o ne "dimmer" principu. Tada reikia soties režimo -- stačia charakteristikos dalis datasheet Fig. 5. Bendras principas: soties režimas bus tol, kol tranzistoriaus per daug neapkrausim (kolektoriaus grandinės varža bus pakankamai didelė). Ieškant darbo taško grafiniu metodu (apkrovos tiesė tarp 12 V ir maksimalios srovės pagal varžą), ta srovė turi būti kuo mažesnė, apkrovos tiesė kuo gulstesnė, kad vis dar pataikytume į stačią dalį. Tegul pasirinkta 0.1 mA (120 kiloomų). 1 mW/cm2 atveju režimas vis dar soties, Vce = 0.35 V. 0.2 mW/cm2 -- jau tiesinis, Vce = 4 V. Akivaizdu, kad silpnesnei šviesai -- tuo labiau tiesinis, o nuo kažkurios ribos tranzistorius išvis nepajėgs prasidaryti (Vce ==> 12 V). Pagal http://www.prestigelighting.ie/cms/index.php?page=lux-converter , jau 0.2 mW/cm2 yra 1366 lx -- gana daug, lyginant su įprastomis patalpų higienos normomis. Ir visvien aiškiai matosi, kad šitai kreivei 0.03 mA yra netoli soties ribos. Pas tave srovė nuo 0.2 mA iki 1.2 mA. 1 mW/cm2 dar sotis, 0.2 mW/cm2 -- tikrai ne. Sunku prognozuoti, kokio apšvietimo reikėtų soties režimui su 1.2 mA. 0.01 mA grafiko apačioje, kuriai anksčiau lentelėje buvo duota atitinkama Vce,sat = 0.3 V, jau reikalauja 1.2 megaomo. Belieka eksperimentuoti, pasiėmus saują megaominių potenciometrų. Būtinai matuoti Vce, o tai liks niekas neaišku. Galbūt situaciją pakeistų jautresnis šviesai tranzistorius. Be to, tipiškas labai didelių varžų pakaitalas yra operacinis, tik schemos dabar neišmąstau. Dar -- eksperimentiškai parinkti pastovų rezistorių su daug megaomų, o slenkstinę įtampą gaudyti su komparatoriumi. Anas dėl savo histerezės ir šiaip naudingas: staigiai persijunginės, mažiau reaguos į nedidelius svyravimus slenksčio aplinkoje. Įtariu, kad bus galima netgi išsisukti tiesiniame režime. O ką reiškia "išjungti nulį"? Dabar, pakankamai apšvietus, išsijungs lempa. -- saimhe