turim labradore. 4 metai. draugiskas, puikus suva, isskyrus viena dalyka - jos meilumas uzknisa iki beprotybes. t.y. ji elgiasi taip, kad atrodo jog musu nemate visa para - vis sukasi aplink kojas, kai eini (nesvarbu - lauke ir per kambarius), vis taikosi rankas palaizyti, pinasi visur, kur tik mes bebutume, glaustosi apie kojas. na paglostom, pazaidziam, skiriam jai atrodo daug demesio, bet ji neatstoja. nes taip vyksta nuolat, kai mes namie! kai uzknisa tas jos lindimas i akis, gauna komanda "i vieta". va tada susiguzia, nuleidzia galva ir kaip nusikaltusi eina salin. aisku, jos pasidaro gaila, bet atgal nesaukiam. kaip atrasti cia balansa? t.y. kad suva jaustusi ir mylimas, bet kartu ir pernelyg nelistu i musu erdve?