Mačiau tą filmą, griebiantis už širdies. Jei grįžti prie ežio, tai dukra jį paėmė iš pakelės, netoli sutraiškytos ežienės. Šėrė iš buteliuko, kol tas žvėris išaugo į įmitusį ežį. Tiesa, dar išgydėm nuo erkučių - turėjom tris vizitus pas veterinarą. Taigi nesu tikras, kad šis padaras, visą gyvenimą nustatytu laiku gaunantis kačių maistą, sugebės susidoroti su laukinio gyvenimo iššūkiais. Jei koks nors specialistas tokią galimybę išgyventi patvirtintų, ežys rytoj pat atgautų laisvę.