nu matai.. ir tu pats palieki galimybe isgyvent.. nes zvejojimas malonumas, 
o ne pragyvenimo saltinis..
visi juk nori ir nusaut ir pagaut.. bet yra, kaip sakei, etika..

"Petka" <petras555delete@gmail.com> wrote in message 
news:j5s7h5$gtk$1@trimpas.omnitel.net...
> Na čia jau medžiotojų etikos klausimai... Kaip ir žvejų.
> Tik aš kai einu žvejoti, tai stengiuosi kaip įmanoma sumažinti tą 
> "galimybę" žuviai nuo manęs pasprukti. Kaip kas tai daro - asmeninis 
> kiekvieno reikalas ir sugedimo laipsnis. Aš, pvz., negaudau plėšrūnų ant 
> gyvos žuvelės, išskyrus žiemos pradžioj kai pavyksta pastatyt vėliavėles, 
> upėtakiniuose upeliuose nenaudoju slieko... Kitas gi nepalieka niekam 
> galimybės išgyventi naudodamas elektrą arba žiemą semdamas karšių 
> žiemojimo duobes tinklais.
> Plati tema diskusijoms. Priest išsakė mano mintį, kad eidamas žuvaut aš 
> sąmoningai stengiuosi sumažinti žuviai galimybę išgyventi - stengiuosi ją 
> pagauti. Kaip aš elgsiuos paskui - kitas klausimas.
> ---
> Petka
>
> On 2011-09-27 12:56, Pi. wrote:
>> na is dalies ir as sutinku.. taciau yra teke dalyvaut medzioklej(varovu
>> buti) ir kai vareme mateme begancius sernus link medziotoju, taciau jie
>> eme ir apsisuko -liko kvartale.. iseje is misko sakom davai varom dar
>> karta.. ir medziotojai pasake: zverys gudresni si karta buvo.. tad jie
>> ir liks cia.. bent jau sia medziokle..
>> taip kad galimybe isgyventi visada yra.. tereikia but gudresniam.. :))
>> zvejybos atveju taip pat.. trauksi per anksti/pervelai.. nepakirsi,
>> netinkamai trauksi ir pan.. tad galimybiu aibe:)))