Vienam kaime moteriškė nusisamdė seną vietinį meistrą pečiui sumūryti. Prisinešė jis plytų molio prisimaišė dirbt pradėjo ir kaip senas žmogelis vis kalbasi su šeimininke. Tai ši ir pradėjo bėdavoti: -Supranti va skiriuosi su vyru -O tai ką muša ar geria -Tai, kad ne, užtat knarkia kaip kiaulė, viską išbandėm ir į miestą pas gydytojus ir pas specialistus, niekas nepadeda .... -Hmm o kokioj pozoj jis miega -Aukštielninkas ant nugaros -hmm tai tu kai tik pradės knarkti jam naktį kojas praskėsk... Kitą dieną ateina meistras dirbti žiūri stalas nukrautas šeimininkė patenkinta sako, padėjo neknarkė visą naktį, kaip čia jūs taip?! -Na matai kaip senas meistras tai taip samprotauju: kojas išskėtei - kiaušai nukrito , kiaušai nukrito - skylę šiknoj uždengė, skylę šiknoj uždengė - vadinasi trauka dingo, o traukos nėra ir knarkt neturėtų.