Maldininkas: Tėve mūsų, kuris esi dang... Dievas: Nu? M: Kas čia? D: Kaip tai kas? Čia aš - Jahvė. Ko nori? M: (žiegnojasi): O, dieve... D: Karoče, sakyk, ko nori? M: Viešpatie, ar tai tikrai tu pradžiuginai mano ausį savo šventu, švelniu it muzika žodžiu? D: (murma): Nu ir ko jie visi normaliai negali kalbėti? M: Viešpatie, leisk Tau savo maldą nuoširdžiausią pasakyti. D: (susidomėjęs): O ką sakysi? M: Tėve mūsų. D: Vėl? Užkniso, bliamba. Du tūkstančius metų varo tą patį per tą patį. M: Leisk tuomet išsakyti maldą tiesiai iš širdies. D: (žiovaudamas): Nu davaj, sakyk. M: Meldžiu tave, Viešpatie, kad atkreiptum dėmesį į vergą savo, manos dangiškos atsiųstum, kad galėčiau šlovinti vardą tavo ir nešti žmonėms džiugią žinią, kad visi išgirstų... D: O trumpiau negali? M: Pinigų duok. D: O žaibu per subinę? M: Supratau. D: Gerai, nemyžk į kelnes. Kam tau babkės? M: Šventyklas tavo garbei statyti, našlaičiams padėti. Žodžiu, geriems darbams. D: Klausyk, aš šiaip ne taip aukščiausioji būtybė esu, mintis moku skaityti. Kodėl visi tavo našlaičiai ketvirto numerio liemenėles nešioja, m? M: (krinta ant kelių): Neužsirūstink, Viešpatie! Čia mane velnias papainiojo! D: (rėkia kažkam į šoną): Liucka, čia vienas ant tavęs bačkas varo. Liuciferis: Aha, dėkui, taip ir užsirašau: „Pizdelino ant Tamsos Kunigaikščio“. M: (verksmingai): Viešpatie, apsaugok mane nuo nelabojo žabangų. D: Na, jei užsiimsi gerais darbais – gal ir nurašysim šitą nuodėmę. Nesu jau toks visiškas padugnė. M: (žiegnojasi lyg paklaikęs, duoda galvą į žemę): Teeateinie tavo karalystė, teesie tavo valia... D: Užsiciklino, vyrukas. M: Tavo garbei Lietuvą nuo žydų ir visų kitų nekrikštų švarinsiu... D: (vėl šaukia kažkam į šoną): Ne, nu Moze, tu tik paklausyk, ką šitas gojus varo. Mozė: Eina jis... Jei būčiau atsidėjęs po šekelį kiekvieną kartą, kai šitai girdžiu... D: (kreipiasi į krikščionį): Per vieną maldą du pravalai. Kaip sakoma: „Jei nedaviau proto, tai...“ M: (su viltimi): Na, štai, Viešpatie, per išmintį savo nedavei man, vergui savo, proto. Nekaltas aš, niekingas žemės šliužas esmi, sukurtas pagal tavo paveikslą... D: Tu bent pats supranti, ką čia mali? M: Oi! D: Debilu manęs dar niekas nevadino (šnairuoja į Liuciferio pusę). Na, beveik niekas. M: Viešpatie, būk gailestingas. Tu juk gailestingas? D: Aš? M: Taip Biblijoj pasakyta. D: Maža kas ten rašoma. M: O kaip gi priesakai? D: O man dzin, man viskas galima. Gerai, varyk iš čia. Tipo atleidau. Bet truputėlį visgi nubausiu. M: (išsigandęs): Kaip? D: (iškilmingai): Nebesidalinsi tu daugiau savo guoliu su moterimi, bet su vyru! M: Ką? D: Na, tipo, pideras būsi. M: Viešpatie. D: Seansas baigtas. Varau į Iraką su Mahometu karą toliau žaisti.