žmogaus protingumo savoka yra priestaringa, konrtraversiska ir skandalinga.
nuo seno galvojau, kad protingumas arba intelekto lygis yra lemiamas 
veiksnys ar žmogui seksis gyvenime ir kiek jisai pasieks.
ta prasme kuo žmogus protingesnis tuo jis sekmingesnis, laimingesnis,
tuo jam geriau seksis, ir butent jis laimes gyvenimo kova.

ir taip pat galvojau kad visiem kvailiam, durniam, dalbajobam ir kitaip
panasiai vadinamiem bus neisvengiama pyzdą.

pasirodo yra atvirksciai, cituoju sakini: "Kodel intelektualus zmones 
gyvenime yra visiski nevykeliai ?"
na toks ir faktas - intelektualus zmones gyvenime yra visiski nevykeliai.
o geriau prisitaiko ir laimi gyvenimo kova primityvus zmones, 
skandalingai juos galima butu vadinti kvailiais, daznai su tokiais 
zmonem neuzmegsi jokio logisko pokalbio arba nepakalbesi visai, arba
pokalbis bus nemalonus arba primityvus.
tokie zmones labai gerai ir greitai orientuojasi, ir zymiai geriau 
susiranda antra puse ir turi daugiau vaiku.

visada galvojau kad esu protingas, ir kad man tikrai pasiseks ir dabar 
supratau kodel man nepasiseke, ne del to kad as durnas o del to kad as
protingas. toks ir paradoksas.

placiau skaitykite knygoje: Satoshi Kanazawa. Proto Paradoksas.