On 2011.10.21 07:56, Julius.S wrote: filosofiskai cia.... > Vyras po ilgo laiko atsigavo iš komos. Jo žmona nuolat buvo prie jo. > Atsimerkęs jis tarė savo žmonai, sėdinčiai greta jo patalo: > - Tu buvai su manim pačiu sunkiausiu metu. Kai aš netekau darbo - tu > mane palaikei, kai į mane šovė ir sužeidė - tu buvai šalia, kai žlugo > mano verslas - tu buvai čia, kai mes netekome savo namo - tu buvai su > manimi, kai sušlubavo mano sveikata - tu nepalikai manęs. Tu žinai, > Marta, ką aš manau? > - Ką brangusis? - šypsodamasi švelniai tarė žmona, ir jos širdį užliejo > šilti jausmai. > - Aš jau imu manyti, kad tu neši nelaimes.