per užpakalį dėt visai nereikia, greičiau atvirkščiai. tie tėvai, kurie talžo savo vaikus, kai niekas nemato, negali su 
jais susitvarkyti viešumoje, nes vaikas žino, kad čia jo nemuš, todėl daro, ką nori. Niekad nemušiau savo vaikų ir 
nemušiu, nes agresija gali iššaukti tik kitą agresiją - tai normalu ir gamtos sutvarkyta

Jo ple, aplinkiniai su savo pagalba, kai visai nereikia yra rakštis subinėj. Prieš mėnesį skridom, tai viena debilė vis 
bandė mano dukrą įkalbėti, kad verktų - 'o ką, tu visai nebijai? Va berniukas kaip verkia, o kodėl tu neverki? oj, kokia 
drąsi mergaitė...' Teko nemandagiai liepti užčiaupti savo snarglį ir atstoti nuo vaiko. Debilė stipriai įsižeidė ir 
pasakė, kad vaikams lėktuve ne vieta. Mano vaikas nė necyptelėjo - ramiai sėdėjo ir žiūrėjo pro langą! Ir sėdėjo kitoj 
eilė, ta pinda kalbino ją atsisukus per kėdžių plyšį. Nežinau, gal ten buvo visų čia minimas toxis :)

"Paparaciz" <bar@foo.lt> wrote in message news:o08f48p49lcg287jj48pcjc5sm5f3h4up1@4ax.com...
> na keletas momentu
> 1. siuolaikinio auklejimo sudai. neduok dieve duosi per uzpakali....
> 2. mamu reakcija ka pagalvos aplinkiniai.
> 3. aplinkiniai
>
> del pirmo tai asmeniskai dejau skersa, jei vaikas perzenge riba ir "pats nezino kas jam daros" pries
> tai perspejus gauna soko terapija(t.y. pliaukst per uzpakali). kai dirbama kryptingai to net
> nereikia, vaikui uztenka primint.. ;)
> del antro tai cia jau sudetingiau... taip norisi but idealia mama :) tecio grieztumas labai gelbeja,
> ziuret pirma situacija.
> trecia. aplinkiniai. cia jau keiksmazodis. paciam teko susidurt kai jau sudrausmini ir nuramini
> vaika tai ne blet kisasi kur ju niekas neprase. su visokiais "palinksminkim vaika", sudominkim. nu
> blet nesikisk. nebent tevai nemoka susitvarkyt ir nori vaikui pliaukstelt per uzpakali (rizikuoji!)
>