jaunos kaimietes godos apolinaras kerta lasinius retkarciais ziuri pro langa apsimeta kad ne man po sijonu nepatogu gyventi su apolinaru o su kuo daugiau negi saukstu kuri sukineju sau stalo vidury pasidarysiu skyle i ateiti priskaldysiu malku ir iseisiu kad apolinaras nebematytu