Matot, buta ir Lietuvoj garsiu rasyoju, net Afrikoj Dievu miska skaito!

<...>
Ir prie sio kelmo darbas butu nieko sau. Ilendi i duobe, prisislieji prie 
kelmo, - is tolo ne nematyti, kruti ar nekruti. Visa beda tiktai, kad duobe 
aplink kelma buvo pilna vandens, dumblino tokio, parudijusio, kaip naciu 
partijos drabuziai, - ir balandzio menuo dar tebebuvo. Ir kojos mano buvo 
kaip tycia sutinusios ir zaizdomis apaugusios. Su tokiomis kojomis balandzio 
menesi dvylika valandu vandeny iskruteti - kazkaip baisiai jau neidomu. 
Visiskai neidomu, - ne, ne! Ir dar vejas toksai isdavikiskas is juros pucia, 
kad ji velniai kur! Pucia, tarytum ant taves jokio svarkelio, jokio raumenu 
sluoksnelio nebutu, - ciupineja plikus kaulelius, lyg su botagu pacaizo. Ir 
dar debeseli viena kita atnesa, is virsaus papurkscia, is sonu paslapina...
    Patrepsi, patrepsi aplink kelma naciskai rudame vandenelyje - ir ropoji 
i kranta. Tiktai krante nera kas veikti, - kelmas gi vandeny! Kojos ne 
pakasyti kaip reikiant nesuspeji, kaip pilvuzas su dvokiancia pypke tau 
lazda jau bemosikuojas... Nera kitos iseities, kaip tiktai - klionkt - i 
vandeni it varle nuo zardo. Taip ir praslenka darbo dienele, dvylika 
valandu.
    Plusau as aplink ta kelma, plusau, bet vis delto jo neisroviau, - 
palikau ir kitiem progos pasimirkyti.
    Ketvirta diena man pradejus ta kelma kastuvu baksnoti, prieina prie 
manes vienas is daugelio misko komandos kapu. Maziukas toksai, visas plikas, 
su zaliu trikampiu ant krutines, vadinasi, profesionalas kriminalistas, bene 
astuoneta metu po lagerius besitrankas. Apziurejo mane, pakraipe galva.
    - Hm... Kas tu toks is profesijos? - klausia jis manes.
    - Hm... - sakau as jam, nezinodamas, ka sakyti, - kadaise buvau 
universiteto profesorius, Miuncheno Liudviko Maksimilijono universiteto 
filosofijos daktaras... Poetas buvau, eiles, dramas rasiau... Dabar, matai, 
kelma raunu.
    - Tai tu, seni, sitoks? Na, palauks! - sumyke jisai ir nuejo sau.
    "Po velniu! - manau, - ko gi dar tas numukagalvis is manes nori?"
    Po valandeles tasai numukagalvis grizta ir isako man:
    - Ei tu, seni, eiks su manimi!
    Na, dabar tai jau visai prazuvau. Duos jis man garo!
    Nuvare jisai mane prie tvoros, kur is egliu sakeliu dirbo tokias 
kilnojamas tvoreles lyg kilimelius, bene sodam nuo sniego ar nuo zuikiu 
saugoti.
    - Va, - sako jis man, - ligpiet sitas sakeles deliosi i ana tvoros puse, 
o popiet - deliosi jas atgal. Rytoj - taip pat Tiktai, ziurek man, vis 
krutek. Kai as busiu pasal... Ypac gi, kai koki esesininka pamatysi...
    Tai geros sirdies vagilelio buta! Kas per malonumas: sauleleje sedeti ir 
sakeles taip graziai per tvora delioti! Kad butu pyrago - velykos butu 
staciai!
<...>

"shadow" <shadow@yahoo.com> wrote in message 
news:lvskmf$dts$1@trimpas.omnitel.net...
>