Man tai sitoj istorijoj idomiau kitkas - ne advokatas, o pats eismo ivykis. Vairuotojas nuteistas uz tai, kad nakti, kaime, kur greiciausiai neapsviesta, ne perejoje ir nevirsydamas greicio (kitaip butu rasoma ne "nepasirinko saugaus greicio", o "virsijo leistina greiti"), pervaziavo ant kelio gulinti zmogu. Tai cia idomus precedentas gaunasi - paprastai laikoma, kad vairuotojas turi pasirinkti toki greiti, kad galetu sustabdyti pries tokias kliutis, kuriu jis gali normaliomis salygomis tiketis ir kurios pacios nepazeidzia ket. Pavyzdziui jei pestysis ne perejoje staigiai isbegs i gatve, tai jis pats ir bus kaltas. O cia dabar zmogus guli ant kelio - pats pazeidzia ket, ir tai tikrai nera iprasta kliutis, kurios vairuotojas galetu tiketis, ir matoma daug prasciau, negu iprastai per gatve einantis pestysis, bet vistiek vairuotojas lieka kaltas, kad nepasirinko saugaus greicio ir nesugebejo sustabdyti. Aisku, greiciausiai cia viska nuleme tai, kad vairuotojas neturejo teisiu - mazdaug neturi teisiu, tai aisku, kad kaltas. Bet teoriskai tai nieko nekeicia ir saugaus greicio nepasirinkimas turetu buti lygiai taip pat irodinejamas tiek turinciam, tiek neturinciam teises.