On 2010.06.19 15:34, Arturas | www.langucentras.lt wrote: > Kaip paskelbė Kauno miesto apylinkės teismas, kyšininkavusiems pareigūnams > „teigiamą įtaką“ gali daryti „teismo pasitikėjimo verti“ žmonės Cia yra du sitos istorijos aspektai - viena tai pats laidavimas, galbut daugeliui negirdetas, bet yra visiskai normali praktika. T.y. jei pirma karta padarei nesunku nusikaltima, gailiesi, atlyginai zala ir t.t., tai kodeksas leidzia susitaikyti su nukentejusiuoju ir taip nuo atsakomybes atleisti. Bet kadangi tokiuose nusikaltimuose, kaip kysininkavimas, kurie padaromi pries valstybe, susitaikyti kaip ir nera su kuo, tai atsiranda laidavimo istitutas, kad vistiek butu kelias atleisti nuo atsakomybes. T.y. visos tos pacios salygos, kaip ir susitaikymui, plius kazkoks zmogus, kuris uz tave laiduoja - na is esmes cia formalumas. Taciau vat jei kalbesime butent apie tarnybinius nusikaltimus, o jie sudaro tik nedidele dali nusikaltimu pries valstybe, tai daugelis tu susitaikymo salygu praranda prasme. Nes tai visada bus pirmas nusikaltimas, visada kaltinamasis bus pareigingas ir gerai charakterizuojamas - kitaip paprasciausiai jis nebutu priimtas dirbti valstybes pareigunu, zalos kaip taisykle irgi nebus. Tai cia istatymo leidejas is karto galetu rasyti "asmuo baudziamas, jei jis antra karta paeme kysi", nes pirmam kartui visada galios atsakomybes atleidimo salygos. Bet kadangi numatyta atsakomybe ir uz pirma karta, vadinasi vien tu salygu, kurias automatiskai suteikia pareiguno statusas, atleidimui nuo atsakomybes neuztenka, reikia kazkokiu ypatingu aplinkybiu arba tas atliedimo staipsnis visai neturetu buti taikomas. O cia standartinis kysininkavimo atvejis, nematau as cia nei kazkokiu lengvinanciu, nei sunkinanciu aplinkybiu, ir prokuratura prase labai normalios bausmes. Todel teismas akivaizdziai pritaike atleidimo nuo atsakomybes staipsni ne pagal paskirti - va cia tai tikrai turim pavyzdi, kur greiciausiai buvo su teiseju susitarta. Tik gaila, kad ne tokie atvejai sukelia didziausias aistras visuomeneje.