Kojomis buvo spardomas gulintis asmuo, todėl neprotinga šaudyti į greitai judančius objektus, kai galima sužeisti asmenį, kurį nori išgelbėti. 
Įspėjamaisiai šūviais buvo ištuštinta visa apkaba ir likus paskutiniai kulkai paleistas šūvis į korpusą; deja, užpuolikai labai greitai judėjo, todėl kulka netyčiom pataikė į galvą. 
Į galvą niekas specialiai nesitaikė, o ir pataikyti specialiai taikantis būtų labai sunku. 


"So" <a@a.ll> wrote in message news:jbe62u$ig7$1@trimpas.omnitel.net...
> nu bet bl butinai reik saut I galva, nu niekaip neimanoma I kojas ane
> 
> 
> 
> "Cube"  parašė naujienų news:jbd1ek$apk$1@trimpas.omnitel.net...
> 
> On 2011.12.03 12:26, e-Kerepla wrote:
>> Mano ex bendradarbis tą lemtingą vakarą buvo klube ir pasakojo visiškai 
>> priešingą istoriją:
> 
> Net ir pagal šitą versiją, pagrindinis faktas lieka nepakitęs - šaudė
> jau praėjus grėsmei. Čia labai dažnas motyvas visose dikusijose apie
> būtinąją gintį - jei daro taip ar anaip, ar jau galiu nušauti? Įstatymas
> leidžia tik gintis - t.y. jei tuo momentu tikrai manai, kad viskas, tave
> užmuš ir turi gelbėti savo gyvybę - šauk. Bet jei jau pradedi svarstyti
> - aha, patys užpuolėt, nu dabar tai jau galiu nušauti - nešauk, čia jau
> ne gynyba, o kerštas už kažką. 
>