Ačiū už komentarus. Buvo užklausta ir VDI. bet vistiek aiskaus atsakymo 
neturiu...

Jei darbdavys yra juridinis asmuo, tada taip pat negali. Bent jau taip 
suprantu pagal VDI komentara:

<...>, informuojame, kad vienintelis bendrovės akcininkas sudaryti darbo 
sutarties tarp bendrovės, kaip darbdavio, atstovaujamo to paties fizinio 
asmens (vienintelio akcininko) iš vienos pusės ir savęs, kaip darbuotojo iš 
kitos pusės, negali. Darbo sutarties sudarymo būtina prielaida – tai dviejų 
šalių, darbuotojo ir darbdavio, buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties 
šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys, o 
akcinių bendrovių įstatymo normos dėl bendrovės vadovo paskyrimo yra 
imperatyvios – toks vadovas privalo būti paskirtas šio įstatymo nustatyta 
tvarka. <...>


Visas atsakymas:

DĖL DARBO SUTARTIES SUDARYMO



Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos 
ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo 
skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir, vadovaudamiesi 
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 20 
punkto suteikta teise, konsultuoja darbo įstatymų vykdymo klausimais.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str. įtvirtinta darbo 
sutarties sąvoka, pagal kurią, darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio 
susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, 
specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas 
darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti 
darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo 
užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose 
norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. 
Pažymėtina, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl DK 
95 str. nurodytų darbo sutarties sąlygų (DK 99 str. 1 d.). Todėl, jeigu, 
išanalizavus konkrečią situaciją, santykiuose tarp darbo subjektų nerandama 
bent vieno iš nurodytųjų darbo sutarties požymių, reiškia, kad tarp minėtų 
subjektų atsirado kokie nors kiti, bet ne darbo teisiniai santykiai. 
Apibendrinant, darbo sutartis (kaip, beje, ir bet kokia kita sutartis) – tai 
toks dviejų šalių susitarimas, kuriuo ir viena, ir kita šalis įgyja tam 
tikras teises viena kitos atžvilgiu bei prisiima sau tam tikras pareigas 
kitos šalies atžvilgiu: vienos šalies pareigai tenka atitinkama kitos šalies 
teisė ir atvirkščiai. Reikia pabrėžti, kad, sudarant bet kokią sutartį (ne 
tik darbo), dalyvauja ne mažiau kaip dvi skirtingos šalys, taip pat joms 
atstovauja mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys, turintys skirtingą 
teisinį subjektiškumą. Todėl darytina išvada, kad vienas ir tas pats asmuo 
būti tuo pat metu ir viena, ir kita šalimi, negali.

Lygiai tokia pat teisinė situacija susidaro, kai vienas ir tas pats fizinis 
asmuo, (šiuo atveju vienintelis UAB akcininkas), tuo pačiu momentu siekia 
sukurti darbo teisinius santykius ir tapti darbo sutarties šalimis 
(darbdaviu ir darbuotoju) tarpininko pagalba, t.y. pavedant trečiajam 
asmeniui sudaryti darbo sutartį. Kadangi atstovas visada veikia ne savo, bet 
atstovaujamojo (šiuo atveju – fizinio asmens ir savininko, kaip darbdavio) 
vardu – tokioje situacijoje teisinis rezultatas nesikeičia: fizinis asmuo, 
įgaliojantis trečiąjį asmenį būti jo kaip tariamai vienos sutarties šalies 
atstovu, įgalioja šį atstovą sudaryti sutartį su tariamai kita sutarties 
šalimi, kai ta kita sutarties šalis yra tas pats fizinis asmuo, t.y. vėlgi 
tas pats fizinis asmuo (šiuo atveju, vienintelis UAB akcininkas sudaro 
sutartį pats su savimi). Tokia išvada darytina nepaisant to kas pasirenkamas 
atstovu: pavaldus samdomas dirbantis įmonėje darbuotojas arba pašalinis 
trečiasis asmuo – atstovas pagal civilinę sutartį, taip pat nepaisant to, 
kiek tokių atstovų bus (pvz., kai vienas atstovas pergalioja savo teisę 
atstovauti dar kitam asmeniui), etc.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2003-12-11 įstatymo Nr. 
IX-1889, (toliau – Įstatymas), įsigaliojusio nuo 2004-01-01 (atitaisymas 
skelbtas: Žin., 2004, Nr. 33) nuostatomis, bendrovė laikoma įsteigta nuo jos 
įregistravimo juridinių asmenų registre. Vienas iš bendrovės įregistravimui 
reikalingų elementų – turi būti išrinktas bendrovės vadovas (Įstatymo 11 
str.). Įstatymo 37 str. numato, kad bendrovės vadovas – tai vienasmenis 
bendrovės valdymo organas, fizinis asmuo, pagal teisės aktus galintis eiti 
tokias pareigas. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš 
pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį 
ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų 
taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų 
susirinkimas). Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su 
bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas 
valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos 
pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir 
stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). 
Išvardintas darbo sutarties šalių sąrašas yra baigtinis, todėl kitokių 
galimybių ir/ar kitų subjektų, darbinių teisinių santykių realizavimui 
akcinėse bendrovėse, įstatymas nenumato. Pažymėtina, kad kada bendrovės 
akcijų savininkas yra vienas ir tas pats asmuo, jis turi visas teises ir 
pareigas spręsti dėl aukščiau nurodyto bendrovės valdymo, priimdamas 
raštiškus sprendimus.

Atsakydami į Jūsų paklausimą ir apibendrindami aukščiau pateiktas įstatymų 
nuostatas, informuojame, kad vienintelis bendrovės akcininkas sudaryti darbo 
sutarties tarp bendrovės, kaip darbdavio, atstovaujamo to paties fizinio 
asmens (vienintelio akcininko) iš vienos pusės ir savęs, kaip darbuotojo iš 
kitos pusės, negali. Darbo sutarties sudarymo būtina prielaida – tai dviejų 
šalių, darbuotojo ir darbdavio, buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties 
šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys, o 
akcinių bendrovių įstatymo normos dėl bendrovės vadovo paskyrimo yra 
imperatyvios – toks vadovas privalo būti paskirtas šio įstatymo nustatyta 
tvarka.

Pažymėtina, kad VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus 
specialistų paaiškinimai teismams neprivalomi.







"Nitro" <nitro@centras.nutrink.lt> wrote in message 
news:jmuclc$4ok$1@trimpas.omnitel.net...
> cia skirtingi dalykai. Pagal istatyma darbo sutarti pasiraso darbdavys 
> arba jo igaliotas asmuo ir darbuotojas. Asmuo gali buti ir tas pats, bet 
> jis veiks skirtingu subjektu vardu - is vienos puses darbdavio (uab'o, 
> ab'o ar pan), is kitos puses - darbuotojo. Tuo atveju jei darbdavys yra 
> fizinis asmuo - su savim sutarties jis pasirasyti negales nei pats, nei 
> per igaliota asmeni, nes sandoriu su savimi sudaryti negalima.
>
> "Gintas"  wrote in message news:jmu9dl$2mr$1@trimpas.omnitel.net...
>
> Na, su FNTT jau sia situacija prikiso, kaip veikejas pats sau pazyma apie 
> savo patikimuma isdave :)
>
> "Laurynas" <teisininkas12@dzimail.com> wrote in message 
> news:jmomjn$4p8$1@trimpas.omnitel.net...
>> nemanau, kad reikia kažką įgalioti, čia analogiška situacija kai toks
>> direktorius skolina "savo" UAB, ant sutarties abu pasirašo: direktorius 
>> kaip
>> kreditorius ir UAB, atstovaujama direktoriaus, kaip skolininkas, taip ir
>> tavo atveju turėtų būti.
>>
>> "-samis-" <samio@[bespam]freemail.lt> wrote in message
>> news:jmoimr$vte$1@trimpas.omnitel.net...
>>> Sveiki,
>>>
>>> lygtais buvo cia toks jau klausimas, bet archyvuose neberandu:
>>>
>>> kaip teisingai pasirasyti darbo sutarti su direktoriumi, kai ir
>>> direktorius ir vienintelis UAB akcininkas tas pats fizinis asmuo? UAB
>>> veikla dar nevykdoma...
>>>
>>> internete sklinda gandas, kad galima igalioti buhalteri pasirasyti
>>> sutarti, o bet taciau jei jo nera?
>>>
>>
>