Zodziu musu zeme rubeziuojasi su kaimynu zeme. Siaip tie kaimynai tai nuo seno ten gyvenantys ir tevai ir vaikai... niekur nedirba, ka uzsiaugina ta ir valgo... ziauriai pavydus ir visus visur skundzia... Na ir vat ta seimynele, su arkliu ir vezimu atvaziavo vidury baltos dienos ir is musu lauko susikrove visus akmenis, kurie buvo surinkti ir gale lauko supilti... Maciau, kad kazka gale lauko daro, bet nemaniau, kad renka mano....tik vakare nuejau apziuret, ziuriu akmenu neber... Kai nuejau aiskintis, kaip negeda, kodel net neatejot pasiklaust ar galima, ar mums nereikia, gal buciau ir atidaves, o dabar nuejes prie tvoros dar buvau iskoliotas ir sunim uzpjudytas... Tipo ten jie dar kolukio laikais rinko ir krove, o kad as cia atsikrausciau, tik pries keleta metu, tai cia mano nieko ir nera... Na zodziu nezinau, del tu akmenu kruvos, ar cia verta pradet ieskot teisybes, ar paprasciausiai negadint sau nervu, tegu tie runkeliai tais akmenim ir pasprinksta... Nes as cia pastoviai tai negyvenu, atvazineju tik kaip i sodyba... ka as zinau, paskui sau dar kokia nemalonia is tu durniu uzsitrauksiu...