Atsiprašau temos autoriaus už šitą nukrypimą. :) Tiesiog graži vieta. Rimantas Liubertas rašė: > Tai kalbėkim apie redaktorius,o ne notepad.exe. Now I am getting it. :) Ma vis dar patinka notepad.exe, kuomet noriu užsirašyti informaciją. Tikra tiesa, taip pagalvojus - su notepad'u kodą nebent ekstremaliais atvejais rašau, tarkim kuomet atsisėdu prie svetimo ekrano "čia greitai pakeisti", nors jei nepatingiu nueiti iki serverio, dažniausiai lokalaus įrankio nebeprireikia. > Aš irgi žinau, kokį metodą noriu kviesti, ir man daug maloniau jį > užrašyti trimis klavišų paspaudimais vietoj to, kad rašyti pilną > pavadinimą (su didesne galimybe suklysti rašant). > Bet koks „redaktorius“ be sintaksės išskyrimo nevertas dėmesio. > Kaip ir nesugebantis vienu metu atidaryti kelių failų. Kaip buvo gražus pavadinimas: Static Typing Where Possible, Dynamic Typing When Needed. Arba tiesiog - kompiliatorius turėtų užtikrinti kai kuriuos invariantus. Tiesiog mano toks palikimas įsišaknijęs: o) jei nežinau ką kviečiu, geriau jau atsiversiu dar vieną buffer'į, nusikopijuosiu pavadinimą ir sužinosiu, kas ten per daiktas (tegu ir dar sykį); o) jei žinau ir bijau klaidų, tai gali būti, kad ir pasirinkdamas iš sąrašo pasirinksiu ne tai, ko reikia. Na, čia aš apie save. ;) Sintaksės spalvinimas gražu. Štai, čia HTML ir PHP kodas gražiai dera, bet jei dar atsiranda SQL eilutės - pradeda strigti spalvyyyytės. :( Dėl kelių failų - taip, pelnytas akmuo, kuomet prasideda daugiau veiklos. Iš kitos pusės ir vėl - aš jį kaip lokalią iškarpinę naudoju. Viename lange nukopijuoju, pasidedu, grožiuosi, kitame ką nors spaudau (ne tai, kad du buffer'iai vienu metu atviri - tiesiog ~/waste-paste-bin.tmp). > Tarp notepad.exe ir IDE dar yra nemažai tarpinių variantų. > Man pilnai pakanka Textmate/vim su labai retais nukrypimais į > specializuotus redaktorius (ala CSSEdit). Čia vienas iš punktų, dėl ko pradžioje parašiau supratęs kur link viskas krypsta. Tiesiog prisibijau didžiulių įrankių, kurie užima šimtus megabaitų diske ir nesuprantu ką daro. >> Negražus kodas skatina paverkti kur nors kamputyje. >> Noras rašyti gražų kodą priveda prie papildomos semantikos virš kalbos, > > Keee? Čia dėl ašarų, ar semantikos? :) Turiu omeny, jei aš sakau, kad mano kode funkcijos deklaracija bus vienoje eilutėje, t.y. [kodas] public int stringLength( char* input ) [/kodas] o ne [kodas] public int stringLength (char *input ) [/kodas] Tai yra negerai, je? Programavimo kalbai abu variantai vienodai tinkami. Skaityti pirmąjį (man) maloniau, bet gal kito žmogaus kitoks skonis. Tad toks mano susitarimas, kuriuo remdamasis aš vėliau galiu imtis kažkokių pakeitimų yra prieštaringas. Tai yra, kodėl aš turiu tikėtis, jog tik mano mintyse ir gal kur nors ant popieriaus lapelio parašytas reikalavimas bus išlaikytas. Čia ne tiek apie įrankius, nors ir jiems aktualu - gražiai rašant kodą jiems lengviau pašvitais šį grąžinti... > >> kas nėra apskritai gerai, tačiau kelios itin paprastos reguliarios >> išraiškos po to leidžia daryti gražią magiją. > > Hm? Na, tarkim: s/(public|protected|private)\s+ int([a-z0-9]+)\s+ \( /$1 long $2 (/six <-- čia aš pasikliaunu savo tariamu reikalavimu, o ne kalbos gramatika. Teisinga būtų pasinaudoti lekseriu ir jo paprašyti pakeisti šiuos tipus. Ir vėl, panašiai ir su įrankiais. Kodo formatavimą galima pašalinti (išjungti). Bet kai norint pasinaudoti kokiu nors įrankio patogumu žmogus prieina iki to, kad keičia kodo rašymo stilių - negražu. Na, pinklės tik norint pažiūrėti, kad ir taip blogai, ir anaip negerai. :) Šiaip ar taip, jei kalbame apie textmate (na, šito mes nepažįstame - pas mus arba trapūs langai, arba švelniai tuktelėjęs pingvinas), ar vim, tai tuomet galiu ir aš pasirašyti po teiginiu, jog "notepad.exe" vieta prie perdirbamų atliekų. Tik baisiai gudrių įrankių bijau. :) > > ic -- JB