Tai mokestis uz partiju "finansavima"

Monkės biznis, 2008 12 21 20:46
Ekspertams reikėjo pažiūrėti į Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ataskaitą apie centralizuotos šilumos pagrindinius rodiklius, visų pirma į skaičius apie energiją (kilovatvalandes, teravatvalandes) ir ATLIKTI SKAIČIAVIMUS. 
2007 m. centralizuotai tiekiama šiluma buvo tiekiama į 17760 daugiabučių gyvenamųjų namų, jų šildomas plotas 34, 083 mln. kv.m. 
Ką mes matome: Lietuvoje 2007 metais šilumos tiekėjai į tinklą patiekė 9, 7 TWh centralizuotos šilumos, pastatuose suvartota 8 TWh. 
Skirtumas tarp šių skaičių 1, 7 TWh šilumos – tai nuostoliai trasose (20 proc.). Nuostolių trasose sumažinimas ekspertams nerūpi, o gaila.
Žiūrime toliau. 2007 m. Lietuvos pastatuose suvartotos 8 TWh šilumos pasiskirsto taip: gyvenamų namų šildymui 3, 8 TWh; karštam vandeniui gyv. namuose – 1, 9 TWh, 
likę 2, 3 TWh šilumos sunaudoti administracinių pastatų šildymui ir karštam vandeniui.
Ką siūlo ekspertai. Jis sako: pats pirmasis, labiausiai pagrįstas ir ilgalaikis būdas sumažinti išlaidas už šilumą - investuoti į savo būsto apšiltinimą ir šilumos taupymą. 
Ką gausime, jei, tarkime gyventojai su valdžios pagalba sukiš į daugiabučių renovaciją milžiniškus pingus – apie 20 mljrd litų (34, 083 mln. kv.m. x 570 Lt/kv.m.). 
Po renovacijos šilumos vartojimas namų šildymui sumažės apie 50 proc. (geriausiu atveju), t.y. vietoje 3, 8 TWh gyvenamų namų šildymui reikės apie 2 TWh šilumos (sutaupymas per metus apie 0, 5 mljrd. litų prie tarifo 25 ct/kWh). 
Tuo tarpu šilumos kiekis po renovacijos karštam vandeniui gyv. namuose išliks tas pats, nuostoliai trasose ir toliau liks apie 20 proc.
Galutinis balansas. Padarius pilną renovaciją (to niekada nebus) už 20 mljrd. litų Lietuva turės gaminto apie 8 TWh centralizuotos šilumos, o vartotojai pastatuose suvartos apie 6 TWh šilumos. 
Su 20 mljrd. litų investicija gauname monkės biznį efektyvumo požiūriu – sutaupymą apie 0, 5 mljrd. litų kasmet, investicijos atsipirkimas apie 40 metų. Tikrai renovacija NĖRA labiausiai pagrįstas būdas sumažinti išlaidas už šilumą.
Be to, padarius renovaciją, po 3-4 metų Kainų komisija padidins šilumos kWh tarifą dėl sumažėjusios realizacijos. Tai daryti leidžia šilumos ūkio teisės aktai ir efektas galutinai dingsta. 
Taigi ekspertams reikėjo daugiau paanalizuoti skaičius, o ne lozungais agituoti už renovaciją.
Ką daryti ?? Iš tikrųjų REIKIA tik patvarkyti savo namą, jei daugiabutyje šilumos vartojimas vienam kv. metrui šildyti per metus viršija 100-110 kWh (tikro eksperto patarimas). Tai visų pirma langai butuose, rūsio patalpose, lauko durys. Sienų šiltinimas apsimokėtų, jei statybininkai už šiuos darbus nuo dvigubai išpūstų kainų nusileistų iki realių sąnaudų.

kestutis grinius, 2008 11 26 13:30
Investicinė programa: pirmyn į Rusijos glėbį?
AB "Lietuvos dujos" planuoja investuoti 678 mln. Lt. Planuojama, jog dalis investicijų bus finansuojamos valstybės lėšomis (~178 mln. Lt). Palyginus su 2005-2007 metais, investicijų apimtys didėja 3, 2 karto (465 mln. Lt).
Šiandiena susidaro įspūdis, kad Lietuvos valdžia kalba vieną, o daro visai priešingai. Spaudoje girdime apie tai, kad reikia mažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų tiekėjų t.y. tiesiai šviesiai nuo Rusijos. Pasižiūrėjus į Valstybinės kainų ir komisijos patvirtintas investicijas ir jų dydį susidaro įspūdis, kad žengiame visuotinos dujofikacijos keliu: patvirtintų investicijų(tik AB , , Lietuvos dujoms", neįskaitant UAB , , Dujotekana" ir UAB , , Kaupas") suma perdavime ir paskirstyme sudarė beveik 1 milijardą litų. Kur einame mielieji? Todėl netenka stebėtis, kad , tarkime, šilumos tiekimo sektoriuje gamtinių dujų svoris padidėjo nuo 52%-1997metais, iki 88%-2007metais t.y. tiek šilumos pagaminama gamtinių dujų pagrindu. Dešimtmetį vykdėm