On 2019-06-26 17:02, nelabs wrote: > jei tau vokietis neokupantas, skirtingai, negu visai likusiai europai, tai > is tikruju miske auges, mano troba galine, as nieko nezinau. Tu smegenų turi ar tik raudonas siūlas ten? Yra valstybė A, staiga ją okupuoja valstybė B. Valstybės A piliečiams akivaizdu - B yra okupantas. O tada valstybė C duoda pizdziuliai okupantui B ir juos išveja iš valstybės A teritorijos. Dabar klausimas. Kas yra valstybė C, okupantas ar išvaduotojas? Manau, atsakymas jau neakivaizdus ir reikia gilintis į detales, stebėti kaip C elgsis po išvadavimo. Todėl visiškai normalu, jog dalis A piliečių į C žiūrėjo kaip į draugą ir jam dėkojo. Dalis iškart įžvelgė, jog ir C yra tas pats bb kaip ir B, tik kitoj rankoj. Čia dabar mums lengva į viską žiūrėti iš istorinių tolių ir matyti bendrą vaizdą. Deja, mūsų tėvai ir seneliai tokio privalumo neturėjo. Dėl masinių žydų žudymų irgi siūlau pasidomėt istorija, tada sužinosi, jog nuo kokių 1943-44 metų informacija apie žydų genocidą plito tik nekonkrečių gandų pavidale, kuriuos visi ir laikė tik gandais ar šmeižtu. Niekas nieko konkrečiai nežinojo. Net britų žvalgyba darytose iš lėktuvų nuotraukose nesugebėjo tiksliai identifikuoti tikrosios konclagerių paskirties. Visas kraupus vaizdas atsiskleidė tik 1945-ais metais, faktiškai besibaigiant karui ir po jo. Ką jau ten... patys žydai, vežami į koncentracijos stovyklas, dažnai galvodavo, jog važiuoja į "darbo lagerį" ir dirbs vokiečių reichui kažkokius sunkius fizinius darbus. Net pabaigoje vedami į dujų kameras galvojo, jog juos veda praustis. Visa žudymo sistema, pradedant iškaba prie konclagerio vartų ir baigiant dujų kameromis ir pečiais, buvo sureguliuota taip, jog viskas liktų gilioje paslaptyje. Naciai buvo žiaurūs, bet ne kvaili, kad tokius dalykus viešai demonstruoti. Todėl, nelabsai, vėl nesąmonių njusuose privarei, tik šį kartą be meninės išmonės. Grįžk prie pirmo užsiėmimo, jis tau ženkliai geriau sekasi.