Tomas rašė: > Butum tremtinys, sovietu laikais nieks tamstos neprileistu prie mokslo. Ne taip viskas vienareikšmiška. Mano tėvas stojo į KPI (nežinau kaip tada vadinosi) kai jo tėvas buvo Sibire. Ką tik paleistas iš lagerio, bet dar kažkurį laiką neleido grįžti namo. Tai atsiuntė pažymą, kad jo vaikai turi būti be konkurso priimami į aukštąją mokyklą, nes dirba užpoliarėje. Tėvas norėjo pats įstoti. Be to, bijojo, kad tas raštas gali turėti priešingą poveikį. Visus egzaminus išlaikė labai gerai. Tada būdavo mandatinė komisija, kuri pakviesdavo, pasikalbėdavo ir priimdavo. Jo nepakvietė. Pasiteiravo kodėl - sako: „per prasti pažymiai“. Tada jis parodė raštą esąs užpoliarės darbuotojo sūnus. Komisijoje kilo šurmulys. Vis tik priėmė. Po to dar pasakė, kad jis geriausiai išlaikė egzaminus, todėl siūlo važiuoti mokytis į Leningradą. Nepasinaudojo ta galimybe - neorėjo rizikuoti. Baigė labai gerai, įsidarbino, dorai sėkmingai kilo karjeros laiptais, kol kartą direktorius pasakė: reikėtų tave paaukštinti pareigose, bet turi vieną trūkumą: nesi TSKP narys. Tuo ir baigėsi jo karjera pramonėje. (Perėjo į pedagoginį darbą.) -- MOK