Mano mama neverkė, sakė: - Stalins juods, barzda ruda, nėr pasauly tokio brudo. O tavo tėvo kaimas, matyt, buvo kažkur prie kremliaus sienos, nes lietuviai nichuja neverkė. Mirus Stalinui, mano tėvą paleido iš kalėjimo pagal amnestiją. Buvo gavęs 12 metų. Nemanau, kad ir jis turėjo didelį sielvartą ta proga.. "Linas Petkevičius" wrote in message news:n9khso$ufo$1@trimpas.omnitel.net... Jau kažkada rašiau. Iš tėvų pasakojimo supratau, kad giliuose kaimuose verkė visi. Todėl, kad giliam kaime tuo metu buvo px, kas valdžioje Maskvoje, už 1000 km. Kad ir kokia bloga ji, prie jos metodų galima priprasti, su tuo susitaikyti ir žiūrėti į tai kaip į stichiją - mes gi dabar smarkiai nepergyvename dėl asteroidų ir panašių globalinių bėdų. Tačiau kaimietis žinojo ir kitką - išėjus vienai valdžiai, ateis kita. Ir kaip rodė kelių šimtų metų patirtis iki to, beveik kiekvienas valdžios pasikeitimas eiliniam žmogui buvo bėda ir nieko gero nežadėjo. Ir kuo didesnė valdžia, kuo toliau esanti keičiasi, tuo jam blogiau. Todėl mirus Stalinui, kiekvienai kaimo bobulei kilo logiškas klausimas - "Pizdiec, o tai kas dabar bus?". Ir tai tikrai pagrindas pergyventi bei verkti. Apie tai, kad ir šiais laikais yra taip mąstančiu - jau kita tema. "Gadaminas" wrote in message news:n9khcs$u4t$2@trimpas.omnitel.net... kazkada padvesus stalinui daug bolsheviku liejo del to asaras ir vis klause: kaip mes dabar gyvensim(dabar tas pats siaures korejoj)... Tai pavyzdys, kaip propaganda veikia durnius ir kokie priepuoliai jiems uzeina. Skirtumas tarp obamos "okupaciju" ir rusu yra tas, kad obama visada iseina, o rusas iveda "tikraja" bolshevikiska "dimakratija" ir ji tik kardu gali isvaryti...