Tema: Re: Nugaletojai
Autorius: Audrys
Data: 2016-08-13 22:50:02
lietuviska medicina tau nepadejo?

"Vidas Makauskas"  wrote in message news:nontek$3nq$1@trimpas.omnitel.net...

Getas pradetas kurti 1938 metais. Gintai, Lietuvos ar Lenkijos pilieciams.
Beje, 1939 metais Lietuvos policija sustabde zydu pogroma Vilniuje. Lietuvos
ar Lenkijos pilieciai ordganizavo pogroma? Ar Lietuvos poliscija apgyne
Lietuvos ar Lenkijos piliecius.

1940:
Jonas 2005-03-14 18:57
Armija Krajova Vilnije saude Vilniaus universiteto studentus - lietuvius,
taciau niekas niekur apie tai nekalba. Mano mociutes brolis buvo susaudytas
toje pacioje duobeje su kitais 35 jaunuoliais - jie visi uzkasti Rasu
kapinese. Is tiesu - galetu tuo bent kiek pasidometi ir Vilniaus
universiteto istorikai. Juk lietuviai studentai i si universiteta, atgavus
Vilniu, buvo perkelti is Kauno ir cia lenku nacionalistu buvo susaudyti...
-
Per pirmasias 2 savaites po Vilniaus atgavimo buvo iszudyta 17,000 lietuviu.
Veliau zudymai buvo ziauresni ir metodiniski. Todel Bernardinu baznycioje
rastu AK archyvu placiajai visuomenei neskelbia. Beje, dalis dokumentu yra
jau sunaikinti.

Siandien:
AK galvazuziams Lietuvoje statomi paminklai, o ju auku MASINES kapaviete
zelia piktzolynais.

"Rasø kapinëms – 3 mln. eurø"
delfi.lt/news/daily/lithuania/rasu-kapinems-3-mln-euru.d?id=68395176
-
Na taip, pirmiausia reikia pagerbti ten uzkastu AK galvazudziu atminima.

"Lenkijos URM iðleido broðiûrà apie lietuviø þudytus lenkus bei „lietuviø
okupacijà“ Vilniaus kraðte"
3w
delfi.lt/news/daily/lithuania/lenkijos-urm-isleido-brosiura-apie-lietuviu-zudytus-lenkus-bei-lietuviu-okupacija-vilniaus-kraste.d?id=48465211
Vilniuje lietuviu buvo tik 0,7 proc. Vilniaus ir dalies Vilnijos kraðto
lietuviø OKUPACIJA ið pradþiø vyko ðvelniai. Agresyvi bet kokiø lenkiðkumo
apraiðkø likvidavimo politika (áskaitant pamaldas, bibliotekas, ðvietimà)
sukëlë prieðiðkumo tarp lenkø ir lietuviø pagilëjimà. Buvo priimtas naujas
pilietybës ástatymas, pagal kurá Vilniuje ið 270 tûkst. gyventojø 150 tûkst.
(KOLONIZATORIU) staiga tapo „uþsienieèiais“ savo mieste, prarado teisæ á
pilietybæ, dël ko neteko darbo ir kitø pagrindiniø teisiø. Represijø
intensyvumo atþvilgiu okupacija vis dar buvo ðvelni (nors anuo metu buvo
suimta apie 1500 lenkø)“

Pasak A. Anuðausko, absurdiðki lenkø teiginiai apie Ðauliø sàjungos
„antisemitizmà ir antilenkiðkumà“.
„Ðauliø organizacija buvo iðardyta 1940 metais, tûkstanèiai jø represuoti ir
savo veiklà naciø bei sovietø okupacijø metais mëginusi tæsti pogrindyje
organizacija staiga tampa antisemitine? Matyt, (broðiûros - DELFI)
sudarytojai net neátarë, kad prie ðios organizacijos ginklavimosi
ketvirtajame deðimtmetyje prisidëjo ir Lietuvos þydai uþ savo lëðas pirkdami
ginklus ðauliams. Ir net neþino, kad Lietuvos þydø savanoriø organizacija
bendradarbiavo su ðauliais.

Matyt neþinoma, kad bûtent lietuviø POLICIJA sustabdë Vilniuje lenkø sukeltà
þydø pogromà 1939 m. Spalá“, - ironizavo A. Anuðauskas.

„Ðalia akivaizdþiai teisingø ir nepaneigiamø faktø apie Paneriø tragedijà,
paslëptos kelios tezës ið sovietiniø laikø ir KGB arsenalo tampa tuo deguto
ðaukðtu, kuris tikrai neprisideda prie tautø tarpusavio supratimo. Lenkijos
URM aprobuotos tezës apie „lietuviø okupacijà“ atsiduoda revanðizmu, kuris
pasiruoðæs sugriauti ðaliø tarpusavio pasitikëjimà“, - stebëjosi A.
Anuðauskas.

„Neketiname trauktis á polemikà, lieèianèià lietuviø nuomonæ dël Lietuvos
Ðauliø sàjungos. Ið uþduotø klausimø, o ir ið Lietuvos valdþios – áskaitant
aukðèiausius valstybës vadovus – pasisakymø akivaizdu, kad niekas neneigia
paties Paneriø þudyniø fakto. Tad jeigu jas vykdë vokieèiai ir Lietuvos
saugumo formacijos, lojalios vietinei vokieèiø valdþiai, o ðiose formacijose
ypatingà rolæ vaidino ikikarinës paramilitarinës organizacijos – Lietuvos
Ðauliø sàjungos – nariai, uþraðai broðiûroje apraðo tiktai niûrià tikrovæ, - 
mano R. Sikorskio vadovaujama ministerija.

Beje, Lenkijos uþsienio reikalø ministras R. Sikorskis jau yra iðsakæs savo
poþiûrá á Lietuvos sostinës istorijà. „Lietuva mano, kad mes tarpukariu
okupavome Vilniø, o mes taip nemanome“, - televizijos laidoje 2009 m.
pareiðkë Lenkijos diplomatijos ðefas. Nepaisant didþiulio pasipiktinimo ið
Lietuvos pusës, oficialioji Varðuva tokiø R. Sikorskio teiginiø apie
Vilniaus kraðtà neiðsiþadëjo.

teisingai, 2011 08 11 14:45
Ðtai jums - bailiems lietuviø intelektualams ir politikams - lenkø
pabuèiavimas. Ar vis dar muðite galvà á þemæ, iðgirdus ar pamaèius "aukðtos
kultûros" lenkà (nes nuo senø senovës lenkiðkai kalba tik kultûringi -taip
teigia ðimtmeèius lenkø katalikiðka baþnyèia)? LIETUVIAI, gal nors dabar
tapsite dràsesni ir iðtiesite savo sulenktà kuprà? Gal nors dabar be
padailinimø ir savæs menkinimo pasakosite savo auganèiai kartai tikrà
istorijà? Nes vergø ir bailiø kartos anksèiau ar vëliau pranyksta ir èia ne
teritorijos maþumas lemia, o dvasios bailumas ir parsidavëliðkumas, kuriuo
þiba daug aukðèiausio rango politikø ir intelektualø!!!

to J 2014-04-13 10:52 IP: 78.62.115.234
prie jø þûties savo nagus prikiðo jø paèiø tautieèiai - Vilnijos kraðto
lenkai, tarnavæ Ypatingame bûryje. Tokie kaip pavyzdþiui lenkas ið Vilniaus
Jan Borkowski (bendraþygiai bûryje já vadindavo CENZURUOJAMA), kuris prieð
karà tarnavo Lenkijos kariuomenëj (profesionalas-serþantas), per karà savo
noru nuëjo darbo ieðkoti á Ypatingà bûrá, po karo su savo prieðkariniais
Lenkijos dokumentais pabëgo á Lenkijà, ten dirbo Varðuvos kariniam orkestre
muzikantu.
Buvo iðaiðkintas, sulaikytas, nuteistas. Per apklausas patvirtino, kad yra
lenkas, abu tëvai lenkai, neapykanta þydams jam buvo áskiepyta dar
tarnaujant Lenkijos kariuomenëj prieð karà (kur, anot jo, þydai buvo
prilyginami ne þmonëms, o kaþkokiems kenksmingiems vabzdþiams), todël jis
nei kiek nesigaili, kad Paneriuose naikino þydus. Vienintelis dalykas ko jis
gëdisi ið tarnybos Ypatingam bûryje - tai to, kad teko jame tarnaujant
neðiot nekenèiamà lietuviðkà karinæ uniformà. Jam gëda su tokia laisvu nuo
tarnybos metu bûdavo pasirodyti pas artimuosius ir prieð kaimynus.

Litras degtinës ir lenkas 2014-04-12 15:56 IP: 78.61.45.9
Lenkai slëpë þydus uþ pinigus, grasino áskøsti tuos, kuriems pavyko pabëgti
ið geto, þudë savo kaimynus þydus ir perimdavo jø turtà bei darbo vietas.
“Mes þinome tik maþà dalá to, kas ið tikrøjø tuo metu vyko” – taip ðià
savaitæ Lenkijos knygynuose pasirodþiusià knygà “Aukso derlius” pristatë JAV
gyvenantis lenkø mokslininkas Janas Tomaszas Grossas.
Skundë uþ litrà degtinës
Varðuvoje gimæs, taèiau daugiau nei 40 metø anapus Atlanto gyvenantis þydø
kraujo ið tëvo pusës turintis sociologas teigia, kad istorikams ði tema
seniai þinoma, taèiau neádomi. Tuo tarpu Lenkijos visuomenëje dar
nepasirodþiusi jo knyga sukëlë didþiulæ audrà.
Daktaro laipsná Jeilio universitete apsigynæs ir daugelá metø ten dëstæs
J.T. Grossas tikina jog þydai Antrojo pasaulinio karo metu lenkø buvo
traktuojami kaip medþiojami þvërys.
Uþ þydo áskundimà vokieèiø gestapui arba mëlynajai (granatowa) policijai,
kurioje dirbo lenkai, atsakingi uþ daugelá þydø mirèiø, anot knygos
autoriaus, kuris ðiuo metu Varðuvoje pristato savo prieðtaringai sutinkàmà
darbà, buvo siûlomas litras degtinës arba á jø rankas iðduoto þydo
drabuþiai.

"Gintas" <nesvarbu@gmail.com> wrote in message
news:nomnc4$rua$1@trimpas.omnitel.net...
> Tai ka, vata, vel tau ta Rusija parupo? Nesidomi , kaip vokieciai Vilniuje 
> geta Lietuvos pilieciams organizavo?
>
>
> "arunazz" <nera@nera.gov> schrieb im Newsbeitrag 
> news:nommc3$rk6$1@trimpas.omnitel.net...
>> http://news-and-facts.blogspot.lt/2015/04/blog-post_89.html
>>
>>