lietuviska medicina tau nepadejo? "Vidas Makauskas" wrote in message news:nontek$3nq$1@trimpas.omnitel.net... Getas pradetas kurti 1938 metais. Gintai, Lietuvos ar Lenkijos pilieciams. Beje, 1939 metais Lietuvos policija sustabde zydu pogroma Vilniuje. Lietuvos ar Lenkijos pilieciai ordganizavo pogroma? Ar Lietuvos poliscija apgyne Lietuvos ar Lenkijos piliecius. 1940: Jonas 2005-03-14 18:57 Armija Krajova Vilnije saude Vilniaus universiteto studentus - lietuvius, taciau niekas niekur apie tai nekalba. Mano mociutes brolis buvo susaudytas toje pacioje duobeje su kitais 35 jaunuoliais - jie visi uzkasti Rasu kapinese. Is tiesu - galetu tuo bent kiek pasidometi ir Vilniaus universiteto istorikai. Juk lietuviai studentai i si universiteta, atgavus Vilniu, buvo perkelti is Kauno ir cia lenku nacionalistu buvo susaudyti... - Per pirmasias 2 savaites po Vilniaus atgavimo buvo iszudyta 17,000 lietuviu. Veliau zudymai buvo ziauresni ir metodiniski. Todel Bernardinu baznycioje rastu AK archyvu placiajai visuomenei neskelbia. Beje, dalis dokumentu yra jau sunaikinti. Siandien: AK galvazuziams Lietuvoje statomi paminklai, o ju auku MASINES kapaviete zelia piktzolynais. "Rasø kapinëms – 3 mln. eurø" delfi.lt/news/daily/lithuania/rasu-kapinems-3-mln-euru.d?id=68395176 - Na taip, pirmiausia reikia pagerbti ten uzkastu AK galvazudziu atminima. "Lenkijos URM iðleido broðiûrà apie lietuviø þudytus lenkus bei „lietuviø okupacijà“ Vilniaus kraðte" 3w delfi.lt/news/daily/lithuania/lenkijos-urm-isleido-brosiura-apie-lietuviu-zudytus-lenkus-bei-lietuviu-okupacija-vilniaus-kraste.d?id=48465211 Vilniuje lietuviu buvo tik 0,7 proc. Vilniaus ir dalies Vilnijos kraðto lietuviø OKUPACIJA ið pradþiø vyko ðvelniai. Agresyvi bet kokiø lenkiðkumo apraiðkø likvidavimo politika (áskaitant pamaldas, bibliotekas, ðvietimà) sukëlë prieðiðkumo tarp lenkø ir lietuviø pagilëjimà. Buvo priimtas naujas pilietybës ástatymas, pagal kurá Vilniuje ið 270 tûkst. gyventojø 150 tûkst. (KOLONIZATORIU) staiga tapo „uþsienieèiais“ savo mieste, prarado teisæ á pilietybæ, dël ko neteko darbo ir kitø pagrindiniø teisiø. Represijø intensyvumo atþvilgiu okupacija vis dar buvo ðvelni (nors anuo metu buvo suimta apie 1500 lenkø)“ Pasak A. Anuðausko, absurdiðki lenkø teiginiai apie Ðauliø sàjungos „antisemitizmà ir antilenkiðkumà“. „Ðauliø organizacija buvo iðardyta 1940 metais, tûkstanèiai jø represuoti ir savo veiklà naciø bei sovietø okupacijø metais mëginusi tæsti pogrindyje organizacija staiga tampa antisemitine? Matyt, (broðiûros - DELFI) sudarytojai net neátarë, kad prie ðios organizacijos ginklavimosi ketvirtajame deðimtmetyje prisidëjo ir Lietuvos þydai uþ savo lëðas pirkdami ginklus ðauliams. Ir net neþino, kad Lietuvos þydø savanoriø organizacija bendradarbiavo su ðauliais. Matyt neþinoma, kad bûtent lietuviø POLICIJA sustabdë Vilniuje lenkø sukeltà þydø pogromà 1939 m. Spalá“, - ironizavo A. Anuðauskas. „Ðalia akivaizdþiai teisingø ir nepaneigiamø faktø apie Paneriø tragedijà, paslëptos kelios tezës ið sovietiniø laikø ir KGB arsenalo tampa tuo deguto ðaukðtu, kuris tikrai neprisideda prie tautø tarpusavio supratimo. Lenkijos URM aprobuotos tezës apie „lietuviø okupacijà“ atsiduoda revanðizmu, kuris pasiruoðæs sugriauti ðaliø tarpusavio pasitikëjimà“, - stebëjosi A. Anuðauskas. „Neketiname trauktis á polemikà, lieèianèià lietuviø nuomonæ dël Lietuvos Ðauliø sàjungos. Ið uþduotø klausimø, o ir ið Lietuvos valdþios – áskaitant aukðèiausius valstybës vadovus – pasisakymø akivaizdu, kad niekas neneigia paties Paneriø þudyniø fakto. Tad jeigu jas vykdë vokieèiai ir Lietuvos saugumo formacijos, lojalios vietinei vokieèiø valdþiai, o ðiose formacijose ypatingà rolæ vaidino ikikarinës paramilitarinës organizacijos – Lietuvos Ðauliø sàjungos – nariai, uþraðai broðiûroje apraðo tiktai niûrià tikrovæ, - mano R. Sikorskio vadovaujama ministerija. Beje, Lenkijos uþsienio reikalø ministras R. Sikorskis jau yra iðsakæs savo poþiûrá á Lietuvos sostinës istorijà. „Lietuva mano, kad mes tarpukariu okupavome Vilniø, o mes taip nemanome“, - televizijos laidoje 2009 m. pareiðkë Lenkijos diplomatijos ðefas. Nepaisant didþiulio pasipiktinimo ið Lietuvos pusës, oficialioji Varðuva tokiø R. Sikorskio teiginiø apie Vilniaus kraðtà neiðsiþadëjo. teisingai, 2011 08 11 14:45 Ðtai jums - bailiems lietuviø intelektualams ir politikams - lenkø pabuèiavimas. Ar vis dar muðite galvà á þemæ, iðgirdus ar pamaèius "aukðtos kultûros" lenkà (nes nuo senø senovës lenkiðkai kalba tik kultûringi -taip teigia ðimtmeèius lenkø katalikiðka baþnyèia)? LIETUVIAI, gal nors dabar tapsite dràsesni ir iðtiesite savo sulenktà kuprà? Gal nors dabar be padailinimø ir savæs menkinimo pasakosite savo auganèiai kartai tikrà istorijà? Nes vergø ir bailiø kartos anksèiau ar vëliau pranyksta ir èia ne teritorijos maþumas lemia, o dvasios bailumas ir parsidavëliðkumas, kuriuo þiba daug aukðèiausio rango politikø ir intelektualø!!! to J 2014-04-13 10:52 IP: 78.62.115.234 prie jø þûties savo nagus prikiðo jø paèiø tautieèiai - Vilnijos kraðto lenkai, tarnavæ Ypatingame bûryje. Tokie kaip pavyzdþiui lenkas ið Vilniaus Jan Borkowski (bendraþygiai bûryje já vadindavo CENZURUOJAMA), kuris prieð karà tarnavo Lenkijos kariuomenëj (profesionalas-serþantas), per karà savo noru nuëjo darbo ieðkoti á Ypatingà bûrá, po karo su savo prieðkariniais Lenkijos dokumentais pabëgo á Lenkijà, ten dirbo Varðuvos kariniam orkestre muzikantu. Buvo iðaiðkintas, sulaikytas, nuteistas. Per apklausas patvirtino, kad yra lenkas, abu tëvai lenkai, neapykanta þydams jam buvo áskiepyta dar tarnaujant Lenkijos kariuomenëj prieð karà (kur, anot jo, þydai buvo prilyginami ne þmonëms, o kaþkokiems kenksmingiems vabzdþiams), todël jis nei kiek nesigaili, kad Paneriuose naikino þydus. Vienintelis dalykas ko jis gëdisi ið tarnybos Ypatingam bûryje - tai to, kad teko jame tarnaujant neðiot nekenèiamà lietuviðkà karinæ uniformà. Jam gëda su tokia laisvu nuo tarnybos metu bûdavo pasirodyti pas artimuosius ir prieð kaimynus. Litras degtinës ir lenkas 2014-04-12 15:56 IP: 78.61.45.9 Lenkai slëpë þydus uþ pinigus, grasino áskøsti tuos, kuriems pavyko pabëgti ið geto, þudë savo kaimynus þydus ir perimdavo jø turtà bei darbo vietas. “Mes þinome tik maþà dalá to, kas ið tikrøjø tuo metu vyko” – taip ðià savaitæ Lenkijos knygynuose pasirodþiusià knygà “Aukso derlius” pristatë JAV gyvenantis lenkø mokslininkas Janas Tomaszas Grossas. Skundë uþ litrà degtinës Varðuvoje gimæs, taèiau daugiau nei 40 metø anapus Atlanto gyvenantis þydø kraujo ið tëvo pusës turintis sociologas teigia, kad istorikams ði tema seniai þinoma, taèiau neádomi. Tuo tarpu Lenkijos visuomenëje dar nepasirodþiusi jo knyga sukëlë didþiulæ audrà. Daktaro laipsná Jeilio universitete apsigynæs ir daugelá metø ten dëstæs J.T. Grossas tikina jog þydai Antrojo pasaulinio karo metu lenkø buvo traktuojami kaip medþiojami þvërys. Uþ þydo áskundimà vokieèiø gestapui arba mëlynajai (granatowa) policijai, kurioje dirbo lenkai, atsakingi uþ daugelá þydø mirèiø, anot knygos autoriaus, kuris ðiuo metu Varðuvoje pristato savo prieðtaringai sutinkàmà darbà, buvo siûlomas litras degtinës arba á jø rankas iðduoto þydo drabuþiai. "Gintas" <nesvarbu@gmail.com> wrote in message news:nomnc4$rua$1@trimpas.omnitel.net... > Tai ka, vata, vel tau ta Rusija parupo? Nesidomi , kaip vokieciai Vilniuje > geta Lietuvos pilieciams organizavo? > > > "arunazz" <nera@nera.gov> schrieb im Newsbeitrag > news:nommc3$rk6$1@trimpas.omnitel.net... >> http://news-and-facts.blogspot.lt/2015/04/blog-post_89.html >> >>