Pratesiant komentara apie statistika, kurios niekas nezino, nes mokykliniuose vadoveliuose jos paprasciausiai nera. 1828-1878 metais Maišiagalos, Paberžės, Nemenčinės, Lavoriškių, Rudaminos, Juodšilių, Medininkų, Šalčininkų, Eišiškių, Nemėžio, Baltosios Vokės, Rukainių, Lentvario, Dieveniškių, Jašiūnų, Kalvelių, Turgelių, Gardino, Lydos, Breslaujos, Ašmenos, Seinų, Suvalkų, Augustavo ir kitos apylinkės kalbėjo tik lietuviškai, vaikai ir moterys nemokėjo lenkiškai. 1923 m. Krokuvoje išleistos lenkų kalbos gramatikos žemėlapyje lenkų kalbos plotas arčiausiai Lietuvos pažymėtas tik dabartinėje Gardino srityje prie Nemuno (gerokai į pietus nuo Gardino) (Žr. Wilno I ziemia Wilenska, t.1, 1930, p. 229). Tai liudija ir caro laikų gyventojų surašymo duomenys (Sankt Peterburgo 1840 – 1890 m gyventojų surašymų archyvai), kur visame šiame plote namų kalba nurodyta “lietuvių”, originalo kalba “litovskij” (dar nurodoma šiek tiek vartotos žydų kalbos). Jokių kitų vartotų kalbų nenurodoma. Lietuviškai kalbėta iki Minsko, Balstogės, Karaliaučiaus ... Ir apie tai kas vyksta siandien Vienas didžiausių pastarojo laiko akibrokštų buvo šių metų liepos 5-13 dienomis Lenkijos raitelių spektaklis Vilnijoje, surengtas žudynėmis Lietuvoje pagarsėjusios Armijos krajovos garbei, ir tų raitelių marširavimas po kraštą su Lenkijos vėliavomis, dainomis, dalyvavimu pamaldose. Laikraštis „Tygodnik Wileńszczyzny“ (priedas „Rota“, Nr. 500) ta proga rašė: „Istorija, primenanti lenkų kario didvyriškus žygius, /.../ toliau yra gyva ir reikalinga Vilnijos gyventojams. /.../ Tarp vietinių gyventojų buvo tokių, kurių protėviai dalyvavo garbingose kovose (su Lietuvos kariuomene – A. B.), o atmintis apie tai gyva jų širdyse ir perduodama naujoms kartoms.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. sudarytoji istorikų ir teisininkų Komisija Armijos krajovos veiklai Lietuvoje įvertinti nustatė, kad „Armijos krajovos partizanai Rytų Lietuvoje /.../ padarė nusikaltimų žmoniškumui, įvairiais motyvais yra terorizavę ir žudę niekuo nekaltus civilius gyventojus, daugiausia lietuvius“. Dar vienas Lietuvos lenkų politikierių kaprizas yra reikalavimas papildyti lietuvišką raidyną lenkiškomis raidėmis ir lenkų pavardes Lietuvos pasuose rašyti tomis raidėmis. Šis reikalavimas eskaluojamas net tarpvalstybiniu lygiu. Būtų suprantama, jei jis būtų keliamas visuotinai, t.y. visoms užsienio šalims, kur yra didesnė lenkų bendruomenė (JAV, Vokietijai, Latvijai, Ukrainai, Baltarusijai ir kt.). Tuo tarpu dabar šito reikalaujama tik iš Lietuvos vyriausybės, nors „kovotojai“ už lenkų teises patys to ne visada paiso – Janas Ciechanovičius, pavyzdžiui, rusiškai be skrupulų pasirašinėjo Ivanu Tichonovičiumi. Narkobosu veiklos virsune, kad jau uzdarytos lietuviskos mokyklos. Niekas kitas nekaltas - tu pats, nes i valdzia rinkai buvusius rusu okupacines valdzios kolaborantus. 80 proc. Vilniaus vaikų lanko lietuviškas mokyklas, 2008 11 05 16:41 Vilnius ES lėšomis atnaujins ligonines, poliklinikas ir mokyklas 2008-10-16 Vilniaus apskrities viršininko Alfonso Macaičio ir Vilniaus mero Juozo Imbraso susitikime buvo pranešta, kad apskrities administracijoje sprendimai dėl ES lėšomis finansuojamų Vilniaus miesto projektų bus priimti spalio 24 dieną. Pagal „Viešosios paskirties pastatų renovavimo regioniniu lygiu“ priemonę Vilniaus miesto savivaldybė jau yra parengusi ir pateikusi Apskričiai aštuonių mokyklų bei dešimties gydymo įstaigų renovavimo projektinius pasiūlymus. Kai apskritis pritars projektų rengimui ir jų finansavimui, bus renovuojamos Grigiškių vidurinė (lenkų rusų), Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinė (lietuvių), Vilniaus Baltupių vidurinė (lietuvių), Vilniaus Vingio vidurinė (rusų), Vilniaus Kalvarijų pagrindinė (rusų), Vilniaus Lazdynų vidurinė (lenkų, rusų), Vilniaus Senamiesčio vidurinė (rusų) ir Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinė (baltarusių) mokyklos. Daugiau informacijos: mero patarėjas Audrius Gelžinis, tel. 8 (5) 2112004, ES paramos koordinavimo skyriaus vedėja Asta Leonienė, tel. 8 (5) 2112204 O cia kaip Vilniaus kraste remiama lenku partija "Iš 2% susidarė 60 mln. Lt" vz.lt:80/Default2.aspx?ArticleID=174BE233-1E73-4E21-B1B3-6C3CEF810F05&ref=newsletter "...Daugiausia rėmėjų lėšų šiemet vėl sulaukė Visuomeninė organizacija Lietuvos Lenkų Sąjungos Vilniaus rajono skyrius (315.000 Lt, 8% daugiau)..." "Gausios" lietuviskos partijos net nepaminetos.