> o tai tulas broncas cia prirase pas ka teigiamas, pas ka neigiamas niekaip > to nepagrisdamas KODEL. Todėl, jog pateikiau pakankamai startinės info smegenų įjungimui. Tsakant, hintus daviau, o jau toliau vartykis pats. Nedidelė mįslė pabaigai. Valstybė A afigitelnai kyla, jos ekonomika sparčiai auga, smarkiai vystomos naujos technologijos ir scify technologinių produktų gamybą, todėl sparčiai statomos naujos moderniausios gamyklos, auga "silicio slėniai" ir pan.. Bet jos užsienio prekybos balansas smarkiai neigiamas. Kodėl? Atsakymas žemiau. Tokie procesai valstybėje A pritraukia labai dideles užsienio investicijas, taip pat visos sparčios gamyklų ir silicio slėnių statybos finansuojamos gausiais ir su džiaugsmu duodamais valstybei A kreditais, už kuriuos užsienyje perkama labai daug statybinių medžiagų ir pramonės, transporto įrenginių, ko pasekoje A prekybos balansas susitvarkys tik tada, kai A valstybėje ūkio sektorius nustos taip smarkiai plėstis ir jau pasiūlys į pasaulines rinkas labai daug scify produkcijos. Kitas variantas, ale post modernistinė ekonomika, kai iš viso valstybė PM beveik nieko negamina ir neparduoda, o gyvena iš intelektualinės veiklos produktų (pvz. renka melejardus baksų už patentus) ir paskui visame pasaulyje perka jiems reikalingus produktus ir gaminius. Akivaizdu, jog PM balansas bus gausiai neigiamas. Cielos valstybės ekonomikos požiūriu tai tik teorinė galimybė, bet pvz. nesunku įsivaizduoti atskirą individą, kuris sėdi metų metais ant sofkės, spokso teliką, perka gadžetus, maistą, rūbus, važinėja pailsėti nuo poilsio po visą pasaulį, o pinigai pas jį važiuoja iš visų pasaulio kampelių tiesiai į jo asmeninę sąskaitą dėl jo praeities pasiekimų moksle ar finansų sektoriuje. Pasižiūrėjus iš šalies į jo metinį "užsienio prekybos balansą", jis bus neigiamas 100%, o žmogelis gyvens kaip inkstas taukuose :) Žaliavų kolonijos atveju, valstybė R panašiai kaip ir PM, beveik nieko negamina ir viską perka, tik jos esminę pajamų dalį sudaro ne prekyba aukštomis technologijomis, o elementarios iškastinės žaliavos. Ir kai tik pasaulio rinkose krenta tų žaliavų kainos, žaliavų kolonijoje R iškart prasideda gausios bėdos. O jei dar R putojasi, tai jų bėdas N kartų pastiprina sankcijos, kurios uždraudžia valstybei R pirkti iš valstybės PM tas pačias aukštas technologijas, kurios ir užtikrina R iškastinių žaliavų išgavimo mažesnę savikainą ir naujų šaltinių žvalgybos sėkmę. Ko pasekoje, valstybė R ne tik kad parduoda savo žaliavas pigiau, nei planavo, bet dar ir kenčia nuo jų išgavimo savikainos nemažėjimo, ar net padidėjimo, ir žaliavų išgavimo apimties smukimo. Dar variantas, kai smarkiai "prasiskolinusi" valstybė P turi teigiamą užsienio prekybos balansą, nes didelę dalį savo pajamų privalo skirti valstybės skolos aptarnavimui ir tie pinigai jau nepatenka į importą, taip gerindami balanso rodiklius. Reziumuojant, nors užsienio prekybos balansas yra svarbus ekonomikos rodiklis, bet konkrečiai jis pats vienas visiškai nieko nesako apie konkrečios valstybės ekonominę gerovę ar valstybės ekonominio vystymosi sėkmę.