1941 m. birželio 22–27 d. sovietiniai okupantai, jausdami greitą galą, 
pradėjo masines Lietuvos gyventojų žudynes. Per vieną savaitę NKVD ir 
Raudonoji armija įvykdė apie 40 didelių grupinių taikių lietuvių ir 
beginklių politinių kalinių žudynių.


Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis

Žudynės prasidėjo birželio 22 d. ir tęsėsi dar beveik savaitę. Vien Lietuvos 
teritorijoje buvo nužudyta daugiau nei tūkstantis politinių kalinių, iš 
kurių net 99 procentai - lietuviai. Nemažai politinių kalinių sovietai spėjo 
išvežti iš Lietuvos teritorijos ir nužudyti Rusijoje bei Baltarusijoje. O iš 
viso pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu per vienus metus bolševikų 
aukomis tapo daugiau nei 31 tūkstantis mūsų tautiečių.





Pirmąją karo dieną SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas paskelbė 
specialų įsaką pafrontės vietovėse, kur įsigaliojo karo padėtis. Netrukus 
kitu įsaku paskelbta, kad nuo šiol valstybės saugumu ir gynyba rūpinsis 
karinių apygardų, frontų ir armijų karo tarybos.

Politinių kalinių bylos perduodamos kariniams tribunolams, kurie ilgai 
nelaukę masiškai pradėjo taikyti aukščiausią bausmę – sušaudymą. Vietinėms 
NKVD ir NKGB kontoroms buvo suteikta absoliuti laisvė, ir jie darė, ką 
norėjo. Buvo net oficialus terminas, užfiksuotas čekistų dokumentuose, – 
evakuacija pagal pirmą kategoriją. Kitaip sakant – sušaudymas. Sušaudymas ir 
reiškė tokią evakuaciją. Vietiniai čekistai net nelaukdami nurodymų iš 
Maskvos žudė Lietuvos politinius kalinius ir pernelyg nesuko galvos dėl 
galimų pasekmių.

Štai Lietuvos SSR NKGB Tardymo skyriaus viršininkas Eusiejus Rozauskas į 
NKGB liaudies komisaro pavaduotoją Davidą Bykovą kreipėsi tokiais žodžiais: 
„Neturint galimybių evakuoti kalinių iš Kauno kalėjimo Nr.1, išskirti iš jų 
pavojingiausius ir prieš atsitraukiant sušaudyti.“ Tuo metu buvo atrinkta 
400 kalinių, tačiau daugeliui jų pavyko pabėgti tik sparčiai artėjant 
frontui.

Birželio 22 d. „evakuoti“ kalinius patikėta LSSR NKVD Kalėjimų skyriaus 
viršininko pavaduotojui A. Čečevui, bet pastarasis vis negavo nurodymų iš 
Maskvos. O Maskvoje tuo metu SSSR NKVD kalėjimų valdyboje, vadovaujant NKVD 
kapitonui M. Nikolskiui ir prižiūrint SSSR NKVD komisaro pavaduotojui S. 
Kruglovui, buvo karštligiškai sudarinėjami kalinių „evakavimo“ planai. 
Lietuvoje enkavėdistai tokių kalinių suskaičiavo beveik 6 tūkstančius, 
tačiau realiai įgyvendinti visų sumanymų nespėta.

Pirmiausia buvo numatyta sušaudyti visus „kontrrevoliucionierius“. Tam 
jokios reikšmės neturėjo netgi kalinio statusas – ar nuteistas, ar tik 
tardomas...

Istorikų surinktais duomenimis, iki liepos 20 d. į Rusijos gilumą sovietai 
išvežė 1363 kalinius, t. y. maždaug 25 procentus visų Lietuvoje kalintų 
žmonių. Pvz., 1941 m. birželio 26 d. į Leningrado srities Stara Rusos 
kalėjimą Nr. 6 atvežta 315 Šiaulių kalėjimo kalinių, liepos 3 d. 606 
Vilniaus kalėjimo kaliniai atvežti į Gorkio kalėjimą, liepos 6 d. dar 311 
kalinių iš Panevėžio kalėjimo atvežti į Čkalovo srities Sol Ilecko kalėjimą 
ir t. t. Visi jie buvo pasmerkti lėtai mirčiai sovietiniuose lageriuose. O 
kitus arba sušaudė vietose, arba jiems pavyko vienaip ar kitaip išsivaduoti.

Prasidėjus karui priimant mirties nuosprendžius nebuvo paisoma netgi labai 
formalaus sovietinio „teisėtumo“ principų bei jokių įstatymuose numatytų 
procesinių normų.

Rainių žudynės

Bene labiausiai žinomos to meto politinių kalinių žudynės įvyko Rainių 
miškelyje. Telšių kalėjime iš 162 tuo metu kalintų žmonių 76 buvo tardomi 
NKGB. Birželio 23 d. juos visus norėta išvežti, tačiau tam nebuvo skirta 
jokių transporto priemonių, o NKVD ir NKGB vadovai iš miesto pabėgo. 
Birželio 24 d., vokiečių kariuomenei vis dar neužimant Telšių, enkavėdistai 
grįžo į miestą ir pradėjo rengtis žudynėms.

Jiems vadovavo NKGB Kretingos apskrities viršininko pavaduotojas leitenantas 
Jermolajevas, NKGB Telšių apskrities viršininkas Petras Raslanas, 8-osios 
armijos politinio skyriaus darbuotojas Kompanecas, Telšių vykdomojo komiteto 
pirmininkas Domas Rocius.

Raudonarmiečiai iš kamerų kalinius vedė į sargybos būstinę, vėliau juos 
vieną ant kito suguldė sunkvežimiuose. Auštant birželio 25-osios rytui 
mašinos su kaliniais nuvažiavo Luokės link į Rainių miškelį.

Rainiuose iš viso buvo rasti 73 kalinių palaikai, dar trys buvo nušauti, kai 
bandė pabėgti, ir užkasti kitoje vietoje – ties Džiuginėnais. 1941 m. 
birželio 28 d. atkasus duobes Rainiuose paaiškėjo, kad visi kaliniai buvo 
itin žiauriai nukankinti – nupjaustytos ausys, išbadytos akys, sužaloti 
lyties organai ir t. t. Tik 10 kalinių buvo sušaudyti, o net 46 žmonių 
palaikai dėl gausių sužalojimų taip ir nebuvo atpažinti. Dauguma žmonių 
nužudyti subadžius juos durtuvais arba sutriuškinus galvas. Vienas 
pagrindinių šių žudynių organizatorių –Petras Raslanas, radęs prieglobstį 
Rusijoje.

1941 m. naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją Rainių miškelyje NKVD ir sovietų 
kariuomenės žiauriai nukankinti Telšių kalėjimo politiniai kaliniai. 
Atkastos aukos suguldytos eilėse atpažinimui. Telšių r., 1941 m.

Dėl šių žudynių yra išlikę nemažai dokumentų, kurie buvo panaudoti Rainių 
žudynių byloje jau šiais laikais. Kaip žinoma, P. Raslanas Šiaulių apygardos 
teismo buvo nuteistas už akių iki gyvos galvos. Čia trumpai pacituosiu porą 
įdomesnių ištraukų iš dokumentų. Jos tiesiog puikiai atskleidžia žudikų 
motyvaciją. 1942 m. spalio 7 d. P. Raslanas rašo paaiškinimo raštą LKP CK 
sekretoriui Antanui Sniečkui: „Aš esu įsitikinęs, jog ten nebuvo nė vieno 
nekalto.“ Kitas žudikas Domas Rocius tą pačią dieną datuotame rašte A. 
Sniečkui teigia: „Sušaudymą vykdė raudonarmiečiai. Iš mūsų ten buvo: NKGB 
skyriaus viršininkas Raslanas Petras, operatyvinis įgaliotinis Galkinas ir 
kalėjimo prižiūrėtojas Pocevičius.“ Iš tikrųjų po Rainių žudynių neliko nė 
vieno gyvo liudininko – visi buvo sunaikinti, išskyrus, žinoma, budelius.

Byla P. Raslanui buvo iškelta dar 1988 m. Tyrimas tęsėsi daugiau nei dešimt 
metų. Bylą sudaro daugiau nei dešimt tomų.

Pravieniškių žudynės

Pravieniškėse vykdytos žudynės gerokai skyrėsi nuo žudynių, vykdytų kitose 
Lietuvos vietose. Pirmiausia skyrėsi tuo, kad čia buvo žudomi visi be 
išimties kaliniai, nebūtinai vien politiniai, ir netgi kalėjimo 
prižiūrėtojai su šeimomis. Karo pradžioje Pravieniškėse buvo kalinama apie 
450 žmonių. Tačiau jie nebuvo laikomi itin pavojingais. Jų bausmės laikas 
svyravo nuo 2 iki 4 metų. Taip pat čia buvo apie 80 internuotų lenkų ir net 
apie 30 už įvairius nusikaltimus nuteistų raudonarmiečių.

Be to, dar vienas skirtumas – visi sargybiniai ir prižiūrėtojai čia buvo 
lietuviai, likę dirbti dar nuo Nepriklausomybės laikų. Vos prasidėjus karui, 
čia kalinti raudonarmiečiai buvo apginkluoti ir išvežti, o birželio 26 d. į 
lagerio teritoriją atvyko sovietų šarvuotis ir nemenkas kitų raudonarmiečių 
būrys. Tuojau pat pradėtas sušaudymas, kilo chaosas... Iš barakų išvaryti 
kaliniai buvo sušaudyti kulkosvaidžių bei automatinių šautuvų serijomis. 
Tuos, kurie liko gyvi, pribaigė durtuvais ir rankine granata, numesta į 
sukritusių lavonų ir sužeistųjų krūvą.

1941 m. birželio 26 d. sovietų kariuomenės sušaudyti Pravieniškių lagerio 
kaliniai ir prižiūrėtojai su šeimomis. Nužudytieji lagerio teritorijoje. 
Kaišiadorių r., 1941 m.

Sprendžiant iš Kauno miesto komendantūros karininko Mato Valeiko birželio 28 
d. raporto, iš viso čia išžudyta 230 kalinių bei 21 lagerio tarnautojas 
lietuvis. 214 pabėgo, tarp jų buvo apie 50 sužeistų. Dalis jų nuo žaizdų 
taip pat mirė. Taigi žuvo apie 260 žmonių.

„Birželio 26-osios popietė buvo karšta, – ligi šiol prisimena Pravieniškėse 
gyvenanti įvykių liudytoja D. Kepežinskienė. – Man tuomet buvo vienuolika. 
Pravieniškių geležinkelio stoties perone mes, vaikai, matėme 
vaikštinėjančius į Lietuvą prieš keletą dienų įžengusios vokiečių armijos 
kareivius.“

Kalėjimas buvo maždaug už pusantro kilometro nuo geležinkelio, miške. Kaip 
vėliau D. Kepežinskienei pasakojo šalia kalėjimo gyvenęs Jonas Vilčinskas, 
iš miško staiga išniro sunkvežimis su rusų kareiviais.

Sovietų kariuomenė tuo metu traukėsi iš Lietuvos ir darė, ką norėjo. Rusai 
greitai apsupo kalėjimą. Turėjo ne tik šautuvus, bet ir nedidelę patranką. 
Tuojau pradėjo šaudyti. Šaudė visus: kalinius, prižiūrėtojus, tarnautojus, 
jų šeimų narius. Sušaudytieji krūvomis gulėjo kalėjimo kieme. Smėlis tiesiog 
žlegsėjo nuo kraujo. Likę gyvi liudininkai pasakojo, kad raudonarmiečiai 
tikrino lavonų krūvas ir durtuvais persmeigdavo kiekvieną dar judantį žmogų. 
Po to į lavonų krūvas buvo svaidomos granatos.

Panevėžio žudynės

Po žudynių Panevėžyje liko gyvų liudytojų. Šios žudynės vyko netoli 
Panevėžio cukraus fabriko birželio 25 d. Tą dieną raudonarmiečiai sušaudė 19 
asmenų, poros iš jų nepavyko atpažinti. Noriu pacituoti vieną liudijimą: 
„Atvažiavo kalėjimo mašina ir sunkvežimis, pilnas ginkluotų kareivių. Jie 
sustojo prie iškastos duobės. Paskui du čekistai atidarė mašiną, į ją įšoko 
ir mėtė į duobę žmones. Į metamuosius iš pistoletų šaudė čekistai ir 
vyresnieji politrukai. Tą darbą atliko labai greitai, maždaug per 10–15 
minučių...“

1941 m. birželio 25 d. prie Panevėžio cukraus fabriko sovietų nužudyti 
politiniai kaliniai. Panevėžys, 1941 m.

Tą dieną Panevėžyje, Raudonosios armijos dalinio štabo rūsyje, buvo itin 
žiauriai nukankinti dar trys Panevėžio apskrities gydytojai: Juozas 
Žemgulys, Antanas Gudonis ir S. Mačiulis. Tame pačiame rūsyje nukankinta ir 
ligoninės gailestingoji sesuo Z. Kanevičienė bei dar trys panevėžiečiai. Be 
to, kaip tik tuo metu prasidėjo kalinių evakuacija iš Kauno į Rusijos 
gilumą. Iš Lietuvos atvežtus kalinius iš pradžių uždarė Minsko kalėjime, o 
po to kolonomis varė drauge su kitais Červenės link. Lietuvių ten buvo 
daugiau nei 100, tačiau tik keliems pavyko išsigelbėti. Iš viso ten buvo 
varoma apie 5000 kalinių, gyvų liko vos 200.

Kitos žudynės

Istorikas Arvydas Anušauskas rašo, jog ir kitose Lietuvos vietovėse buvo 
žudomos nedidelės kalinių grupės kartu su civiliais gyventojais: „Juos savo 
iniciatyva žudė ne tik NKVD ir NKGB darbuotojai ar raudonarmiečiai, bet ir 
vietos sovietiniai bei partiniai aktyvistai. Po keliolika žmonių buvo 
nužudyta kiekvienoje Lietuvos apskrityje vien įtarus, kad rėmė sukilėlius, 
arba pagal komunistų skundus. Iš 672 nužudytų žmonių net 518 nužudė 
raudonarmiečiai. Rastas šaulio ženklas, iškabinta tautinė ar balta vėliava, 
radijo klausymasis tapdavo pagrindu paskelbti mirties nuosprendį. Pagaliau 
bėgantys raudonarmiečiai daug gyventojų nužudė mėgindami pagrobti dviračius, 
arklius, drabužius. Bet dauguma šių žmonių buvo nužudyta kolaborantų 
(sovietinių ir partinių aktyvistų) tiesioginiu nurodymu kaip nelojalūs arba 
priešiški sovietų valdžiai asmenys.“

Daugiausia žmonių nužudyta Šiaulių apskrityje – 109 žmonės, Telšių apskr. – 
79, Kauno apskr. – 72, Ukmergės apskr. – 49, Rokiškio apskr. – 47, Mažeikių 
apskr. – 45, Tauragės apskr. – 38, Panevėžio apskr. – 33 ir t. t.

Raudonųjų okupantų nusikaltimai lietuvių tautai šiandien vis dar lieka be 
rimtesnio tarptautinio teisinio bei politinio įvertinimo, jie dangstomi po 
„pragmatiško bendradarbiavimo“ kaukėmis nesulaukdami tinkamo įvertinimo...

1941 m. birželio 25 d. prie Panevėžio cukraus fabriko sovietų nužudytų 
politinių kalinių laidotuvės. Panevėžys, 1941 m.

"dan"  wrote in message news:ok9cro$en6$1@trimpas.omnitel.net...

ar bandai neigti Holokausta?

Tomas wrote:

> Klumpes ne klumpes, bet kaip patsai atskiri, kiek nuzhude klumpes, o
> kiek kiti apavo egzemplioriai?
> Ok, pasieshkojau truputi. Stai randu Lietukio garazhu zhudynes.
> Teigiama, kad zhudyme pasizhymejo lietuviu tautybes asmenys, bet kad ten
> daug miglotu vietu - pradedant tuo, kad neaishku kas per zhmones
> fotografijose ir baigiant tuo, kad nenurodoma kaip ir ko ten tie zhydai
> atsidure tuose garazhuose? Tas tipo zhudiku vadeiva kuris nuotraukoje -
> nenurodoma kas jis ish tiesu, vieni teigia kad lietuvis, kiti shaltiniai
> - kad vokietis. Kaip taip imanoma, turint 90 liudijimu ir dideli nora
> apkaltint kazkokius klumpes? be to ten nurodoma apie 50 auku, kur dar
> 999950, kuriuos paminejai?
>
> "Audrys" <kokskienoreikalaskokiadeze@takas.lt> wrote in message
> news:ok8lq8$vod$1@trimpas.omnitel.net...
>> tai paieskok. klumpes tuo ir pasizymi, kad labai garsiai rekia, kai
>> juos zudo, bet pamirsta ka jie zude.
>>
>> "Tomas"  wrote in message news:ok8lbl$vcr$1@trimpas.omnitel.net...
>>
>> Nejaugi?  O gal virsh 10000000?
>>
>> "Audrys" <kokskienoreikalaskokiadeze@takas.lt> wrote in message
>> news:ok8l2b$v60$1@trimpas.omnitel.net...
>>> virs 100000
>>>
>>> "Tomas"  wrote in message news:ok8kr6$v1i$1@trimpas.omnitel.net...
>>>
>>> Ir kiek gi klumpiai nuzhude zhydu?
>>>
>>> "Audrys" <kokskienoreikalaskokiadeze@takas.lt> wrote in message
>>> news:ok8h3e$rhe$1@trimpas.omnitel.net...
>>>> svarbiausia nezudyt latviu :D kitus galima. kaip pvz klumpiams zydus.
>>>>
>>>> "SVYT"  wrote in message news:ok8fe8$pqi$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>
>>>> Latviu ss legionas nezude latviu.
>>>>
>>>>
>>>> --
>>>> svyt
>>>>
>>>>
>>>> "Gintas" <nesvarbu@gmail.com> Wrote in message:
>>>>> Juk ne g?da b?t? ir ?Nazistische Plombir? gaminti, kad tik babkes
>>>>> kas jums mok?t?? Baud?iauninkai j?s, baud?iauninkai...? ? mintimis
>>>>> dalijosi G.
>>>>> Drukteinis.
>>>>>
>>>>> Tik nesuprantu, apie kokia geda jis sneka, jeigu braliuku latviu SS
>>>>> legionas-dabar kaip ir didzioje pagarboje?
>>>>>
>>>>>
>>>>>
>>>>> buran" <pucckaya@cujla.com> schrieb im Newsbeitrag
>>>>> news:ok896l$kqk$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>>> http://www.delfi.lt/article.php?id=75192770
>>>>>>
>>>>>> ta proga anekdotas:
>>>>>>
>>>>>> skambutis Lukashenkai. Batka pakelia rageli - smulki, stambi,
>>>>>> smulki,
>>>>>> stambi.... dasigyvenom, be prezidento ir bulbos nesugeba perrinkti.
>>>>>>
>>>>>> totalitaristine demokratija
>>>>>
>>>>>
>>>> ----Android NewsGroup Reader----
>>>> http://usenet.sinaapp.com/
>>>>
>>>>
>>>