Prašau, Veryga, man atleisk! 
Neiškenčiau šiandien, nusipirkau. 
Nesmerk, neūdik ir neteisk, 
Žinau ir pats - nusikaltau. 

Tiesiog ant greito užlėkiau 
Į pardę vakarienei makaronų, 
Ir galima sakyt, užnėriau
Kilpą sau - sustojau prie "Ulonų". 

Ilgai žiūrėjau aš į jį, 
O butelys žiūrėjo i mane, 
Nu nepigus esi, žalty! 
O kas dabar pigu, ar ne? ( Imu tave) 

Nešiaus lyg kūdikį glėby, 
Ta skaidrų savo džiaugsmą, <br />
Jaučiau, kaip kaupės nerimas širdy, <br />
Ir lygtai pajutau dar danties skausmą. <br />
<br />
Ša! Sąžinei griežtai tariau. <br />
- Čia nuo danties. Tu supranti? <br />
Sakydamas taip butelį atidariau - <br />
"Nesi jau tu tokia karti..."<br />
<br />
Atleisk, Veryga. Aš jau toks. <br />
Per butelį baltos "Ulonų", <br />
Vaikai tikrai nepasijuoks. <br />
Nenupirkau jiems makaronų.

IP: 83.179.21.23