Niekaip. Vokieciu ish Lietuvos mano diedukas negrudo. 
Bet 1944-uju rudeni buvo mobilizuotas i raudonaja armija ir buvo priverstas grusti ish Lenkijos, iki Berlyno. Buvo priverstas del bolsheviku uzhmaciu palikti visiems metams sheima, kesti armijoj bada ir shalti, buvo verciamas shaudyt i vokiecius, kuriuos shiaip jau laike normaliais, kulturingais zhmonemis. Mate daug zhuvusiu vokieciu kariu, pasakojo apie juos su gailesciu.
Vokieciai jo prievarta nepaeme i vermachta, jauti skirtuma?

"Gintas" <Dieve, apsaugok nuo Tomo durnumo@gmail.com> wrote in message news:oshufg$mob$1@trimpas.omnitel.net...
> P.S. Jei jau paminejai, kad ir lietuviai savo gyvybemis  prisidejo prie okupantu vokieciu isgrudimo is Lietuvos, kaip cia isipaiso tamstos dieduko nuopelnai, spaudusiams vokieciams ranka ir vis girdejusiam:
> "gut, gut Tomo dieduk", spausdavo deshine, duodavo reichsmarkiu uzh darba ir draugishkai shypsodavosi.
> 
> 
> "Tomas" <prusijos@referendumas.ru> schrieb im Newsbeitrag news:oshu54$mhe$1@trimpas.omnitel.net...
>>A tai ruskiai ishgrudo, nuopelnai jiems? O kur zhuve ukrainieciai, baltarusai, lietuviai, latviai, zhydai, jakutai ir kt..?
>> O mano diedukui gerai buvo ir prie smetonos, ir prie vokiecio, ir net prie ruskio sugebejo ishgyvent be ypatingo streso - matomai, protingas zhmogus. Tai ko jam erzintis? Truputi tik, mat buvo susitaupes shiek tiek reichsmarkiu per tuos 3 metus, jos tapo bevertemis. Bet tik tiek
>> 
>