buvau sekmingas emigrantas bet aplanke mano motinele senatve ir vien del jo grizau cia. Nesinorejo man jos ikist i seneliu namus, vistik zmogum mane isaugino. Norvegijoje jau buvau isitvirtines, ju sunkia kalba jau pramokes, dirbau ant naftos platformos, alga buvo pasakiska. Gyzau cia ir pasijauciau kaip kokiam liune, kuris klampiai traukia vis zemyn ir zemyn. cia sumenksta zmogaus saviverte nuo tokiu juokingu algu. As tikrai zinau, kad po lemtingos dienos mano mamukui as grisiu i Norvegija. Parduosiu, jeigu reikes ir pusvelciu atsikratysiu jos varganu butuku, man nera sentimentu sitai asaru pakalnei. Man nera sentimentu net gi savo vaikystei, nes ji buvo nors ir grazi, bet labai sunki. As dar budamas mazas vaikas maciau kaip mano tevai sunkiai dirbo, kai man grazesne ziemine striuke pirko, o patys vaiksciojo su 30 metu senumo rubais palopytais arba is Humanos. As kai prisimenu savo vaikyste, tai ji buvo skurdi. Sovietu laikais mano motinos neprieme i aukstasias partines mokyklas, nes ji nebuvo uoli komuniste, todel ji sunkiai dirbo cechuose, atgavus nepriklausomybe nieko nepasikeite. Vegauni vieniems, po to vergauni kitiems...... IP: 78.60.183.225