1939 m. Ulmanis įsileido sovietų karius, o po SSRS ultimatumo 1940 m. 
birželį Latvija buvo visiškai okupuota Tarybų Sąjungos. Ulmanis liepė, kad 
latviai visiškai nesipriešintų sovietų kariuomenei. Karlio Ulmanio frazė, 
ištarta radijuje, reiškė, kad sovietams priešintis dabar neverta.

1940 m. liepos 21 d. Karlis Ulmanis atsistatydino iš prezidento posto ir 
leidus sovietinei valdžiai, ketino emigruoti į Šveicariją. Tačiau jis 
atsidūrė Stavropolyje, kur 1941 m. liepą buvo suimtas.

Po metų, kai Vokietijos kariuomenė užėmė Stavropolį, jis ir kiti kaliniai 
buvo evakuoti į kalėjimą Krasnovodske (dabartinėje Turkmėnijoje). Gabenamas 
ten Ulmanis susirgo dizenterija ir 1942 m. rugsėjo 20-ąją mirė.