FAKTAS Kovo 21 dieną Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Audrius Butkevičius ir Zigmas Vaišvila kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tęstinės teroristinės ir antivalstybinės veiklos. Jų manymu, ilgus metus po Nepriklausomybės atkūrimo buvo dangstoma ne tik istorinė tiesa, bet ir vykdomos nusikalstamos veikos, piktnaudžiaujant tarnybinėmis padėtimis ir neteisėtomis įtakomis, siekiant išsaugoti ar susigrąžinti prarastą valdžią. Signatarų nuomone, tai darė ir buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, padedamas savo bendrininkų. Vakar jau skelbėme „Kryžkalnio motinos“ sprogdinimo istoriją, kurią minėti signatarai įtraukė į prokuratūrai skirtą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiandien atskleidžiame kitus svarbius epizodus, leidžiančius manyti, jog V.Landsbergis per savo aplinką vykdė antivalstybinę veiklą. Vytautas Šustauskas šių metų sausio 3 d. Z.Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime ir savo knygoje „Laisvė ir kraujas“ (Kaunas, Smaltija, 2006) paviešino informaciją, kad 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos Aukščiausioje Taryboje savanoriai iš Panevėžio jam siūlė imtis sunaikinti 10 pagrindinių Vytauto Landsbergio politinių oponentų - A.M.Brazauską, K.D.Prunskienę, V.Beriozovą ir kitus. Ranka surašytame sąraše buvo nurodytos ne tik pavardės, bet ir vietos, adresai, kur šie asmenys gali slėptis. 1993 m. liepos 31 d. prasidėjęs ginkluotų krašto apsaugos tarnybos savanorių maištas pakaunės Altoniškių miške, kuriems vadovavo Jonas Maskvytis, signatarų nuomone, buvo faktinis bandymas įvykdyti valstybės perversmą. Dieną prieš maištą netoli maištininkų stovyklos sodyboje nušauta Žaneta Sadauskaitė. Kaltu pripažintas vienas buvusių maištininkų Haroldas Valaitis. Pasibaigus savanorių maištui, buvo suimtas jo dalyvis Remigijus Kuršas. Jis pabėgo iš areštinės ir netrukus rastas iškritęs iš trečio aukšto. 1994 m. lapkričio 6 d. sprogdintas Bražuolės geležinkelio tiltas. Laimingas atsitiktinumas padėjo išvengti dviejų traukinių avarijų. Geležinkelio apsaugos būdelėje nusišovė buvęs maišto dalyvis Irmantas Ruplys. 1996 m. Kauno SKAT rinktinės štabo pusrūsyje rastas nusišovęs štabo vyr. sandėlininkas Edmundas Simanavičius. 1997 m. sausio 31 d. nužudytas VSD pareigūnas Juras Abromavičius, tyręs pakaunės savanorių maištą. Šio nužudymo bylą tyręs prokuroras A.Marcinkevičius buvo nušalintas nuo tyrimo. 2007 m. gruodį Seimas balsų dauguma pritarė Seimo komisijos J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti išvadoms. Jose teigiama, kad „J.Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais šių partijų nariais.“ Komisijos išvadose taip pat teigiama, kad J.Abromavičius buvo surinkęs duomenų apie savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą. Prokuratūra tyrimą dėl J.Abromavičiaus nutraukė 2006 m. rugsėjį, konstatavus, kad pareigūno žmogžudystę įvykdęs asmuo pats yra nebegyvas. 1997 m. vasarą maudydamasis nuskendo savanorių maišto dalyvis Rumšiškių kuopos vadas Kornelijus Rudauskas; mirė karininkas Gediminas Pulokas. Tų pačių metų gruodžio 10 d. nusišovė J.Abromavičiaus nužudymo bylos įtariamasis Vladas Grybauskas. 1998 m. Varėnoje nusišovė dar vienas Altoniškių miško maišto dalyvis Remigijus Kazokaitis. Kaip sakė Z.Vaišvila, „išsamia informacija apie nurodytas tęstines nusikalstamas veikas ir tyrimo rezultatais disponuoja VSD ir teisėsauga, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių - bylos nepasiekė teismo net po to, kai 2007 m. gruodį Seimas pritarė Seimo komisijos J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti išvadoms.“ Todėl, tęsia signataras, „yra pagrindas manyti, kad šios nusikalstamos veikos įvykdytos, visų pirma, Vytautui Landsbergiui ir jo bendrininkams siekiant susigrąžinti ir išsaugoti valdžią Lietuvoje, o jų IP: 86.1.35.158