Tuo paciu reiketu pamineti kaip Rusija daro vyrus. Audrys - tipiskas tokio vyro be smegenu egzempliorius. "Sovietų armijos realybė: seniai vertė salagas prievartauti kiaules" Ištrauka iš knygos „Sovietų armijoje“ 3w delfi.lt/news/ringas/lit/sovietu-armijos-realybe-seniai-verte-salagas- prievartauti-kiaules.d?id=63259098 drebėjo 2013-11-16 12:02 visos motinos prieš išeinant sūnums į armiją. Juk jau sovietizmo pabaigoje lietuvius siuntė masiškai į Afganistaną. Kas galėjo, tas išpirkinėjo vaikus nuo tos prakeiktos armijos. Grįžo pažįstamas sportininkas cinkuotame karste(neaišku ar ten nors kiek jo buvo likę).Kita pažįstama motina atsisakė leisti antrą sūnų į armiją, nes pirmą Sibire uždaužė negyvai. Taigi, nereikia gražinti, kad ten vaikinai sutvirtėdavo ir dar pinigų užsidirbdavo. Greičiausiai jie ,,įsirašydavo'' į tas šnipelių gretas už pinigus. jo 2013-11-16 13:35 Mano kaimynas pusiaurusas su dideliu noru ejo tarnaut, sake man nebus sunku, nes as sportuoju, as neislepes kaip jus, saipesi is musu kiek jaunesniu kurie abejojo armijos prasme, garsiai idejinio ruso vaikui sakyt kazko pries nedrysom. Buvo gal 1985 metai, tarnavo latvijoj po blatu. Gryzes apie armija nesnekejo isvis, ir siaip pasidare labai keistas, susilietuvino pavarde, pradejo sneket tik lietuviskai ir vede lietuve. Tiesa greit issiskyre ir iki siol gyvena vienas pas tevus, ir su tevu visiskai nebendrauja nuo to laiko. DMB82 2013-11-16 13:16 Atsimininimai apie CA prieštaringi. Sulaužytas žandikaulis ir vis išlendantys prisiminimai apie tai kaip yra saldu kai mėgini nepasiduoti tai sumautai pusiau kalėjimo tvarkai. Tikrai neskalbiau senių apatinių ir kojinių. Naktį budėjau be peilio, seniai bijojo, kad nepripjaučiau, nes buvo paaiškinta, kad nenusileisiu. Keisčiausias pojūtis tai savo "šaukimo" kareivių nepritarimas tokiam elgesiui. Motyvas, kad reikia klausyti senių, nes mes irgi norime tokiais būti. Manęs tokie norai nežavėjo, man buvo įdomi pati tarnyba, tocėl manau, kad kitus tai erzino. Tiesa, ta patirtis praverčia net dabar, dirrbant laisvoje Lietuvoje. Tokie recidyvai būna, kad net stebiesi, žmogus neturėjo nieko bendro su anais laikais, o elgesys, tobula anų metų senio kopija. Dėl patirties kitų šaliųnarmijose. Ten viskas žiauriau. Ten yra atranka prieš tarnybą ir galimybė iš jos būti nurašytam dėl netikimo. CA to nebuvo ir jeigu papuldavai į kokį mėšliną dalinį, visaip galėjo baigtis. CENZURUOJAMA ten netruko 2013-11-16 11:24 Teko tarnaut Novgorode ,ypac istrigo vienas isprotejes rusu karininkas ,kuris buvo Suvorovo mokykla buvo baiges,taj jam nuo tu mokslu karisku visai stogas buvo nuvaziaves ,kiekviena diena gasdindavosi ,kad tuoj ,tuoj juos Amerika ir Vakarai uzpuls ,ir kaip jis kovos, visi juokesi is to beprocio net patys rusu kareiveliai tarnaves 2013-11-16 11:02 tarnavau kazakstane 1979m buvom pirmi 30 Lietuviu. visi kiti turkmenai, azerbaidzianieciai ir gruzinai. Ziaurus prisiminimai... Pirma diena kaip ir cia raso likom be drabuziu ir be batu. Uz pasiskundima ir teisybes ieskojima ziauriai sumusdavo, man asmeniskai butent gruzinai isdauze dantis. Kita lietuvi kuris buvo stipresnis ir dejo atgal, pasmeige nakti mieganti su zirklemis. Atvaziavo gruzino tevas ir nupirko kombatui dovanu ziguli ir tas gruzinas tipo tarnavo toliau, buvo paskirtas katelsciku katilineje. Kiti gruzinai buvo paskirti sandeliuose ir valgyklose. Nei vienas ju nieko sunkaus niekada nedirbo. Prisimenu, kai ant stalo 10-ciai zmoniu katile budavo 1 samtis koses. Gyvenom visi beveik badu. Siuntinius visus atimdavo ir iskratydavo, jokio maisto niekada siuntiniuose negaudavom. Vokdavom duona ir viska kas buvo imanoma pavogti valgomo. Stepeje tiesdavome melioracijos kanalus. Pagal trevoga naktimis su zil133 vezdavo visus rinkti nukritusiu raketu gabalu paleistu is Baikonuro. Bent keli Lietuviai bego iki gelezinkelio ir ten krovininiais vagonais dasigaudavo kazkur iki saratovo o is ten netgi pasiekdavo namus, bet po kurio laiko net jau Lietuvoje budavo surasti ir nuteisti disbato. Suzinodavom vis ko keliu men. Is tos armijos gryzau beveik invalidas. Su siaubu prisimenu tuos laikus... 1988 studentas 2013-11-16 11:04 Įstojau į VU 1988. Mūsų į rusišką armiją nebeėmė, bet tų, kurie buvo paimti, dar nepaleido. Pradėjo paleidinėti, kai mes buvome antrajame kurse. Tada grįžo visi - ir metus atitarnavę, ir du. Na, ir prasidėjo pasakojimai.... Mes tiems vyresniesiems nieko nesakydavome, žinoma, nes jie nebuvo mūsų priešai. Bet neįsivaizduojate, kaip mums įgrysdavo klausytis jų "nuotykių" ir "žygdarbių".. Vemt versdavo nuo tų visų dalykų. Mes jau viską žinojome atmintinai, nes buvo papasakoję gal po 30 kartų. Bet vėl ir vėl kartodavo ir kartodavo.... Jeigu darydavome baliuką (o studentaudami darydavome dažnai), tai žinojome, kas vyks, jeigu dalyvaus tie po armijos: visą vakarą jie pasakos savo žygdarbius, o prisilakę pradės vaizduoti didvyrius ir daužyti viską. Jie buvo tikrai neblogi vyrai, gal tik smarkiai pačiuožusia psichika visi ir keistokomis vertybėmis. Kažkodėl tai be galo didžiavosi tuo, kad juos armijoje duchino ir visaip žemino. Labai garbino viską kas rusiška ir labiausiai - rusiškas "vertybes", tai yra visas tas zekiškas poniatijas: pažeminimus, tingėjimą, sukčiavimą. Dar tas poniatijų sureikšminimas. Sugebėdavo klaikiausiai įsižeisti visiškai dėl smulkmenos, kuri jų supratimu neatitikdavo kažkokių kalėjimo taisyklių. Sakykim, pasiskolinį žiebtuvėlį prisidegti cigaretę ir užsimiršęs (balius vistik) panaudoję pasidedi prie savęs. Siaubas, kaip įsižeisdavo! Rėkdavo "na miesto!" ar kažką panašaus, tapdavai jo priešu visam vakarui. Arba jeigu išgerdavai be eilės. Tai jau viskas. Tapdavai nurašytu ir pasmerktu visam mėnesiui turbūt. Taigi šitokią vertybę be eilės panaudojai! Nors aiškiai matėsi, kad nei žiebtuvėlis, nei tas stikliukas jiems nėra didelė vertybė. Avtaritietas, poniatijos, kalėjimo kameros tvarka jiems buvo vertybė. O dar tiksliau - jų pačių įvaizdis. Iškreiptos psichikos susireikšminusio nabago įvaizdis. Peace, jeigu ką. Nenoriu nieko įžeisti. Kartoju, jie buvo tikrai geri mūsų draugai ir tikrai geri vyrai. Žinoma, niekuo ne geresni už kitus, netarnavusius.