Tema:
Autorius: Vidas Makauskas
Data: 2018-07-26 17:54:11
Kasyk uzpakali

> ka dede norejai pasakyt su tiek teksto?
> 
> "Vidas Makauskas" <vms@centras.lt> schrieb im Newsbeitrag
> news:pjafui$19l$2@trimpas.omnitel.net...
>> On Wed, 25 Jul 2018 18:23:19 +0300, Gintas wrote:
>> 
>>> natai, naciai Lietuvos piliecius arciau veze-i krosnis (is kuriu
>>> negriztama, skirtingai nuo Sibiro)
>>> 
>>> 
>> 
>> 
>> "Kanibalų sala: kaip vienoje siaubingiausių Stalino kalinių stovyklų
>> žuvo beveik 5 tūkst. žmonių"
>> delfi.lt/news/daily/world/kanibalu-sala-kaip-vienoje-siaubingiausiu-
>> stalino-kaliniu-stovyklu-zuvo-beveik-5-tukst-zmoniu.d?id=78567211#
>> Slaptosios milicijos vadovas Genrichas Jagoda ir Gulago sistemos
>> vadovas Matvėjus Bermanas sugalvojo brutalų socialinės inžinerijos
>> projektą,
>> kurio tikslas buvo mažiausiai 2 mln. žmonių apgyvendinti atokiose
>> Sibiro ir sovietinio Kazachstano platybėse. Anot jų idėjos,
>> „naujakuriai“ milijonus hektarų žemės turėjo paversti dirbama žeme ir
>> per dvejus metus sukurti savarankiškai gyvenančias bendruomenes. Iš
>> dalies šiuo planu buvo siekiama pridengti badą Ukrainoje ir kitose
>> šalies dalyse.
>> „Kartą iš Mirties salos į mūsų namus buvo atgabenta viena moteris, -
>> 1989 metais pasakojo šiauriniame Obės krante įsikūrusio Nazino kaimo
>> gyventoja Feofila Bylina.  Ji turėjo būti išvežta į kitą stovyklą...
>> Moteris pas mus turėjo pernakvoti, ir aš pamačiau, kad jai buvo
>> nupjaustytos blauzdos. Aš jos paklausiau apie tai ir ji atsakė: „Jie
>> man tai padarė Mirties saloje. Nupjaustė blauzdas ir jas išvirė“. Jai
>> buvo nupjauti visi blauzdų raumenys. Dėl to jai šąlo kojos ir moteris
>> vyniojo jas skarmalais. Tačiau ji galėjo pati vaikščioti. Ji atrodė
>> kaip senutė, nors jai tebuvo per 40 metų“.
>> Sovietų dokumentuose, kurie saugomi Gulago muziejuje Tomske,
>> užfiksuotos kai kurių nusikaltėlių, patekusių į Nazino salą, apklausos.
>> Vienas buvo paklaustas, ar valgė „žmogaus mėsą“.
>> „Ne, tai netiesa, - atsakė jis.  Valgiau tik kepenis ir širdis“.
>> Paprašytas papasakoti smulkiau, jis atsakė: „Buvo labai paprasta. Tai
>> tarsi šašlykas. Iš karklo šakų pasidarėme iešmus, supjaustėme organus
>> gabaliukais, suvėrėme ant iešmų ir pasikepėme virš ugnies“.
>> „Rinkausi tuos, kurie dar būdavo gyvi, bet jau arti mirties, - pridūrė
>> jis.  Buvo akivaizdu, kad jie netrukus mirs  po dienos ar dviejų jie
>> bus nebegyvi. Taigi jiems mirti tokiu būdu buvo lengviau. Dabar.
>> Greitai. Nesikankinant dar dvi ar tris dienas“.
>> Kiti pasakojo apie moteris, kurios būdavo pririšamos prie medžių. Vyrai
>> nupjaudavo joms krūtis, blauzdas ir kitas kūno dalis.
>> ...
>> V. Veličkos ataskaita Maskvoje sukėlė tikrą sensaciją. Pats V. Velička
>> buvo atleistas iš pareigų partijoje. Vėliau jis tapo žurnalistu ir
>> Antrojo pasaulinio karo metais sulaukė šlovės kaip karo korespondentas,
>> lydėjęs Raudonąją armiją iki pat Berlyno. Po karo jis parašė kelias
>> knygas, kuriose liaupsino sovietų vyriausybės bandymus keisti Sibirą.
>> Tačiau apie Kanibalų salą jis daugiau niekada neužsiminė.
>> 
>> Pokaryje zmoniu naikinimo mastas sumazejo, nes mazai liko ka naikinti
>> 
>> "Vaizdai iš Sibiro: ekskavatoriaus perskrostas karstas ir ant kalinių
>> kaulų statomi gyvenamieji namai"
>> 3w delfi.lt/news/daily/lithuania/vaizdai-is-sibiro-ekskavatoriaus-
>> perskrostas-karstas-ir-ant-kaliniu-kaulu-statomi-gyvenamieji-namai.d?
>> id=61601577 - Didžiausią gėdą daro oficialios delegacijos ir įvairios
>> grupės, kurios važiuoja palėbauti į Sibirą. Ten gyvenantys lietuviai
>> negali suprasti,
>> kam reikia važiuoti kokiai dešimčiai žmonių, kai klausimą gali
>> išspręsti vienas arba du, trys atstovai. Vietinių bendruomenių nariai
>> ir vadovai turi gerai paplušėti tokių „vizitų“ metu. Jie visada su
>> nerimu laukia tokių „svečių“, nes turi daug rūpesčių juos priimdami...
>> -
>> Apsakyme „Miestas ant kalno“ iš rinkinio „Kolymos sąsiuviniai“ Varlamas
>> Šalamovas aprašo kaip vadinamieji blatnieji (užkietėję kriminaliniai
>> nusikaltėliai) už kūniškus malonumus išbadėjusioms moterims mokėdavo
>> duona. Bet kaip mokėdavo?! „Honoraru“ būdavo toks duonos kiekis, kokį
>> moteris pajėgdavo suvalgyti, kol plačios širdies maitintojas
>> naudodavosi jos kūnu.
>> „Aš tą duoną  pasakojo autoriui vienas iš blatnųjų  iš anksto užšaldau
>> sniege ir kišu jai į burną  įšalusios daug nesuvalgys... Einu atgal  ir
>> duonos davinys sveikas.“ Ne mažiau pritrenkiantis ir kitas epizodas,
>> aprašytas Levo Razgono knygoje „Neišgalvota“. Kartą autorius, jau
>> išlaisvintas iš lagerio, bet paliktas dirbti jame sanitaru, taigi jau
>> spėjęs pamiršti badmetį, neturėjo apetito, tačiau grąžinti savo davinį
>> į virtuvę laikė firmine kvailyste.
>> Pamatęs lagerio kiemą šluojančią jauną merginą, dar visai mergytę, L.
>> Razgonas pakvietė ją valgyti. Ji lėtai ir mėgaudamasi kiekvienu šaukštu
>> valgė kalėjimo viralą, o baigusi pasisuko į geradėją abejingu veidu.
>> „Man atsigulti ar kaip?“- paklausė ji. Kai kalbos dovaną praradęs ir
>> nieko nesuprasdamas, L. Razgonas pažiūrėjo į mergaitę, ši pasakė:
>> „Manęs be šito nemaitina...“
>> Išbadėjusiam žmogui, kuriam elementarus orumas yra neleistina prabanga,
>> beprotiškai skani yra tiek šleikšti duona perpus su pjuvenomis, tiek
>> skysta kalėjimo balanda.
>> 
>> 
>> 
>> 
>> 
>> 
>> 
>> 
>> 
>>> "Vidas Makauskas" <vms@centras.lt> schrieb im Newsbeitrag
>>> news:pja1n5$n83$4@trimpas.omnitel.net...
>>>> Lietuvius irgi veze i Sibira atsiprasineti nors jie venge karo
>>>> 
>>>>> vokieciai i dantis gavo ir kaip pralaimejusi puse atsiprasinejo.
>>>>> 
>>>>> 
>>>>> "Teisybes Dele"  wrote in message
>>>>> news:pj9lec$drk$5@trimpas.omnitel.net...
>>>>> 
>>>>> On 7/24/2018 10:17 PM, Gintas wrote:
>>>>>> na, apie tremimus i Sibira mes trimituojam, neziurint kiek laiko
>>>>>> praejo
>>>>>> 
>>>>>> 
>>>>> todel kad vokieciai pasitaise ir atsiprase o nedobitye sovki
>>>>> stugauja kad vialykaja derzava viska gerai dare
>>>>
>>>>