Visą naktį nesumerkiam akių. Laiks nuo laiko pasirodo raudonieji. Į rytą aprimsta. Surenkam sužeistus raudonarmiečius. Kraujas, dejavimai. Granatų suplėšytos galvos, krūtinės, kojos, rankos. Baisu. Ambulatorija pilna. Daktarai ir sesutės dirba pilnu tempu. Nuo Nemuno kranto ateina partizanų atstovas. Prašo ginklų. Duodam vieną sunkų ir du lengvus kulkosvaidžius. Vėliau, kaip sužinojom, jie sulaikė raudonarmiečių bandymą keltis per Nemuną. Po kurio laiko pasirodo šarvuočiai. Atidarom baisią ugnį. Raudonieji traukiasi. Tačiau vienas šarvuotis nebepajuda. Visi apsidžiaugiam, bet neilgam. Šarvuotis nepasiduoda. Iš kulkosvaidžio ir patrankos atidaro smarkią ugnį. Apie valandą laiko nuo šūvių „Metalas" dreba. Bet baigiasi šoviniai. Staiga iš šarvuočio iššoka kareiviai iškeltomis rankomis - pasiduoda. Čia pamatome tragišką sceną. Šarvuočio leitenantas meta granatą į savo kareivius ir pats laimingai, nekliudytas kulkų, pabėga. Žiauru - tačiau karas. Moment[aliai] šarvuotis įtraukiamas į kiemą.Vakare didysis raudonųjų puolimas. Šarvuotis, patranka, keli sunkvežimiai kareivių rikiuojasi prieš fabriką. Karšta kova. Kieme sprogsta raudonųjų permestos granatos. Tačiau nieks negelbsti. Antras šarvuotis lieka stovėti. Į kiemą atsivežam patranką, minosvaidį, kulkosvaidžių, sunkvežimį, arklių su vežimais ir kt. Tai buvo karšta kova, kurią sunku aprašyti. Ypatingai šiose kautynėse pasižymi vieno būrio vadas Pakalnis. Anksčiau jis jau turėjo vieną rizikingą žygį. Dėka savo drąsumo ir sumanumo jis išgelbėjo II pulko kareivines išnešdamas iš jų paruoštą padegimui deglą. Taip pat savo drąsumu pasižymėjo Velička, Žemaitis, Severinas ir kiti, kurių pavardžių nežinau. Be to, per šias kautynes sužeidžiamas labai gabus mūsų kulkosvaidininkas. Antra karšta naktis be miego. Auštant pirmoji auka. Mirtinai sužeidžiamas antras kulkosvaidininkas. Iš A. Fredos mus apšaudą raudonieji sutraiško jo galvą. Ambulatorijoj jis miršta. Pateka raudona, krauju persisunkusi saulė. Jos spinduliai šiek tiek atgaivina sustingusius sąnarius. Prie vartų renkasi vyrai. Išvargę veidai, įdubę skruostai. Bespalvėse akyse tačiau matyti pasiryžimas. Kuklus 1 0 - 15 vyrų būrelis užkanda duonos su lašiniais, užsigeria vandenio ir vėl į savo vietas. Vis dažniau ir dažniau matome žemai skraidančius lėktuvus. Ant stogo išpaišome didelį hagenkreuzą. Duodame suprast, kad fabrikas yra lietuvių rankose. Po kiek laiko ateina džiaugsminga žinia: vokiečiai Kaune. Lengvai atsidustame. Fabrikas liko sveikas. Ne veltui nemiegotos kruvinos naktys. 1941.VI.29 Stasys Severinas MACB RS, f. 222-1757, 1. 72-73. Originalas, mašinraštis.