"Signalizacija" <signalizacija.master@gmail.com> wrote in message news:q3799a$jv8$1@trimpas.omnitel.net... > Nuo kokio dar kijevo. Nuo mongolu ordos siaip > nu jo, jie juk pastoviai gedinasi savo tikros istorijos. kazin ar audrysasas ka nors zino apie эрзя и мокша pvz? audrysasui del lietuviu ir gudu klausimo - Jei baltarusiai vadinosi lietuviais (baltarusiškas žodis licvinai), tai kaip tuomet pavadinti lietuviškai kalbėjusiuosius? Čia randamas paprastas sprendimas – lietuvisai. Jis kildinamas nuo lietuviško žodžio „lietuvis“. Tai siekia XX a. pradžią, kai Lietuvos lenkai sugalvojo šį terminą nenorėdami atsisakyti savęs vadinti lietuviais. Kitas variantas – litoŭcai (rusų kalbos žodis, reiškiantis lietuvį). Šios diskusijos dėl terminų vis dar aktualios šiandieninėje Baltarusijoje ir kol kas neaišku kaip pasibaigs, nors beveik neabejočiau, kad tradicija savo LDK laikų protėvius vadinti licvinais, o lietuviškai kalbančiuosius litoŭcais ateityje tik plis (jis turėtų nustumti šalin lietuvisus, kurie skamba kaip nesusipratimas). Šiandien tokios tendencijos glumina lietuvius, kurie jaučiasi „apvagiami.“ Suprantama, jog tai veda prie konfrontacijos, nes lietuvių požiūriu, baltarusiai taip išstumia juos iš LDK palikimo perėmėjų pozicijos. Atsiranda realūs konkurentai į praeitį, pretenzijos į kurią išsakytos pirmajame Lietuvos Konstitucijos sakinyje ir dėl kurios šimtą metų kovota su lenkais. Kada atsirado Baltarusija ir kur ji buvo? Vykstant batalijoms dėl „lietuvių“ termino, kyla klausimas, kada ir iš kur atsirado „Baltarusija“? Ši tema aktuali šiandieninėje Baltarusijoje, per pastarąjį dešimtmetį jai skirti net du išsamūs moksliniai veikalai [Łatyszonek, 2006 ir Белы, 2013]. Viduramžių pabaigoje Baltąja Rusia vadintas kraštas į šiaurę nuo dabartinės Gudijos, prie Naugardo. LDK laikais Baltoji Rusia buvo šiaurinėje ir rytinėje valstybės dalyje – Vitebsko ir Dniepro pakrančių teritorijose. Visa kita LDK dalis vadinosi Lietuva, o jos gyventojai, natūraliai, – lietuviais. Tai patvirtina netgi miestų ir miestelių pavadinimai: Lietuvos Brasta (pietvakarinis LDK taškas), Lietuvos Minskas (taip šimtus metų buvo vadinama dabartinė Baltarusijos sostinė), „Lietuva“ (daugybė vietovių pietinėje ir rytinėje šiandienis Baltarusijos dalyje). XVIII a. pabaigoje ir XIX a. Baltosios Rusios pavadinimas išplito į visas gudiškas LDK žemes, nors dar XX a. pradžioje dabartinės pietvakarinės Baltarusijos žemės – Brestas, Naugardukas, Gardinas, Slanimas – buvo priskiriamos Lietuvai ir Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse jų gyventojai save vadino lietuviais. Pravartu prisiminti dar du svarbius su terminologija susijusius aspektus. Istoriografijoje naudojamas Juodosios Rusios terminas, kuris žymi pietvakarinės Baltarusijos žemes (Gardinas, Naugardukas, Slanimas, Brestas). Šaltiniuose šis pavadinimais retai aptinkamas – šios žemės amžininkų dažniausiai buvo laikomos Lietuva, arba „tikrąja Lietuva“ t.y. LDK branduolio dalimi. Antra pastaba susijusi su Rusijos imperijos veiksmais ir jos „istorine politika“. XVIII a. pabaigoje užėmusi Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystė Rusija stengėsi atskirti baltarusius nuo lietuvių ir lenkų, ir kaip galima labiau juos sutapatinti su rusais. Taip nejučiomis XIX a. Baltoji Rusia virto Baltarusija – rytų slavų ir Kijevo Rusios simbolika buvo pakeista į Rusijos imperijos. Žlugus Sovietų imperijai ir paskelbus šalies nepriklausomybę, oficialus valstybės pavadinimas buvo pakeistas iš Baltarusijos (Белоруссия) į Baltąją Rusią (Беларусь). Nepriklausomos Baltarusijos diplomatija įdėjo dideles pastangas, kad anglų kalboje šalies pavadinimas skambėtų Belarus, o ne Byelorussia ir savo pasiekė. Lietuvių kalboje, deja, vis dar naudojamas terminas Baltarusija, rečiau Gudija ir niekuomet Baltoji Rusia.