Tema: Re: kiek lituvoje kainuoje teisingumas
Autorius: Klumpius
Data: 2019-02-18 21:36:43
Lietuva man primena durniu ligonine, kurios pacientams suteikta teise 
issirinkti sau gydytojus is savo paciu tarpo.

"Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės 
buvo laužomos sostinės požemiuose"
delfi.lt/news/daily/crime/juodieji-karu-su-banditais-puslapiai-vilniaus-
brigados-garsenybes-buvo-lauzomos-sostines-pozemiuose.d?id=78823571
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m... Banditai Lietuvos miestuose 
siautėjo išsijuosę: beveik kasdien buvo žudomi žmonės, sprogdinami ir 
padeginėjami kioskai, parduotuvės. „Vilniaus brigada“ net įsirengė 
oficialią būstinę sostinėje, Tilto g. 
Kovose su sovietais susibūrę jauni, dažniausiai, gerai treniruoti 
lietuviai davė atkirtį rusakalbei „Vilniaus brigadai“. Pastarieji, po to, 
kai gaujos nariams buvo sulaužyti kaulai ir į galvas įremti ginklai, net 
siūlė pasidalinti miestą. Žinia, apie jokias dalybas nebuvo nė kalbos - 
ATAS vyrai ėmė daužyti „brigadinius“ visur, kur tik sutikdavo. Kai 
atvežtus į komisariatą banditus policininkai iškart paleisdavo, ATAS juos 
pasičiupdavo gatvėje ir veždavosi į po Seimo rūmais esančius požemius. 
Ten ilgai aiškindavo apie nusikalstamumo blogį.
Kaip DELFI pasakojo tuometinis ATAS vadas Artūras Skučas, po konflikto ir 
susišaudymo tarp ATAS pareigūnų ir „brigados“ banditų, gaujos vadeiva 
Borisas Dekanidzė buvo pristatytas į komisariatą, bet policininkai jį 
tučtuojau paleido.
Po šio įvykio A. Skučas iškėlė ultimatumą generaliniam prokurorui Artūrui 
Paulauskui, pagrasinęs, kad „savo ginkluotus vyrus paleis į gatves“, jei 
teisėsauga ir toliau nieko nedarys prieš „Vilniaus brigadą“.
Bet paskui nutiko kažkas, ko nesugebėjo paveikti „brigada“. Pasikeitė 
vidaus reikalų (Brazausko Misiukonis, kuris per TV skelbe, kad Lietuvoje 
mafijos nera) ministras, ir prasidėjo...
Prasidėjo baudžiamosios akcijos. Viena tokių - Gariūnuose surengtas 
reketininkų sudorojimas. Jai vadovavo negailestingumu pagarsėjęs 
kriminalinės policijos pareigūnas, vykdė Mobilioji kuopa. Apdorotus kišo 
į narvą. Jis maždaug keturvietis, bet sugrūdo ten daugiau nei dvidešimt 
banditų. Visa jų puikybė ir įžūlumas buvo išgaravę - varvėjo seilės, 
kraujas, byrėjo dantys ir t.t.
Po to redakcijoje netilo telefonai - Gariūnų prekeiviai ir jų artimieji 
negalėjo atsidžiaugti. Sakė, jog pirmą kartą gyvenime nereikėjo mokėti 
duoklių - visi surinkėjai sugipsuoti gulėjo ligoninėse.
....
Padėtis šalyje keitėsi, bet provincijos miesteliuose nusikaltėliai to dar 
nesuvokė... Iš ligoninių grįžę nebedrįso šakotis ir prieš vietos 
policininkus, nes suprato, kad atvažiuos iš Vilniaus. Pvz., civiliais 
drabužiais vilkintys kriminalistai užeidavo į banditų mėgstamus restoranus 
(normalūs žmonės ten net nebūdavo pageidaujami), išprovokuodavo 
konfliktą, kildavo muštynės, o tada įlėkdavo „Aras“. Panašiai, kaip 
sename lietuviškame filme, kur į komjaunuolių gegužinę ateina partizanai 
ir praneša: „Šiąnakt komsomolistai šoks savo paskutinį šokį“.
-
Straipsnis apie tai kaip Landsbergis reformavo is okupanto paveldeta 
milicija. Straipsnio tesinys turetu buti kaip burliokai atsidekojo 
Landsbergiui ir paverte Lietuva Pravieniskiu atspindziu.

Antocha PR 2018-08-19 10:20 
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras, kuris 
nesugebėjo, o gal nenorėjo tvarkytis su banditais, buvo KGB generolas 
majoras Marijonas Misiukonis, kuriam vadovaujant operacijai žuvo 
paskutinis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis. Pagal šitą straipsnį 
reikia suprasti, kad kaip ministras šitas kagėbėšnikas buvo visiškas 
nulis, o tvarka pradėta daryti tik vidaus reikalu ministrui tapus Petrui 
Valiukui, kuris buvo ir "Aro" rinktinės vadas. Tai, kas parašyta, skamba 
žiaurokai, bet tuo metu viskas buvo žiauru, o civilizuotais metodais 
banditai nebūtų buvę sutramdyti. Pagarba tiems pareigūnams, kurie valė 
Lietuvą nuo banditų.



"V. Landsbergis. Prokurorų tylėjimas"
delfi.lt/news/ringas/politics/v-landsbergis-prokuroru-tylejimas.d?
id=74995244
senam pamazgyne pamačiau vėl tampomą tikrą, o ligi šiol stropiausiai 
dangstomą, nusikaltimą. Tai Juro Abromavičiaus kerštingas nužudymas 1997 
m. sausio pabaigoje. Kaip tik praslinko 20-metis, verta priminti.
Pasakoja Jonas Maskvytis: 
„Kokią kontrabandą varė, visas Kaunas tada žinojo, ką išdirbinėja Kauno 
saugumiečiai. Ir mergom prekiavo užsienyje, o apie kontrabandą ten 
cigarečių ar alkoholio, tai iš viso nekalbėsim, kokie ten milijonai 
ėjo.“ (Žr. V. Landsbergis. Ilgosios dramos užkampiai. Apie Juro 
Abromavičiaus žūties tyčinį netyrimą. V., 2012, p. 59).
Juras Abromavičius lindo į duomenų bazę kompiuteryje, ten kažkokius 
dokumentus tikrino, ir jį užtiko. Jis atvažiavęs į Septintąjį fortą ne 
man vienam  daugiau buvo žmonių  skundėsi: sako, mane pagavo lendant į 
tas jų duomenų bazes. Jis ieškojo tų mašinų, kurios turėjo būti 
konfiskuotos, daug dirbo, ir jų nerado. O ten buvo baisūs pinigai. Jeigu 
tu nekonfiskuoji, neatimi, nepasodini, tai tu paimi daug pinigų. Ir jis 
sekė [nusikaltėlius]. Jis sako: dabar nežinau, kas bus. Jau dabar nežinau 
kas, nes sako, mane pagavo tą dalyką tiriant.“ (Ten pat, p. 58).
Kartoju, ši istorija vieša, iš Seimo komisijos oficialios stenogramos, 
bet niekam nereikalinga. Ligi šiol! Kad nereiktų teisininkams vartyti 
stenogramų, mano paskelbta patogiose dokumentų knygelėse 2008 ir 2012 
metais. Platinta. Įteikta, ir ne sykį, Generalinei prokuratūrai. Vaizdas, 
regis, toks baisus, kad naujai gautų duomenų netyrimas  prokurorų 
tylėjimas!  tęsiasi vėl 10 metų. 

7-tintas skyrius, 2012 01 11 08:03
ankstyvuosius nepriklausomybės metu sąžiningi Lietuvos pareigūnai buvo 
naikinami kaip šunys. Savanoris Rolandas Banionis 1992 nusišovė savo 
namuose. Šis savanoris aiškinosi kokiomis sąlygomis mūsų kariuomenei iš 
Rusijos perkami ginklai  ne tik automatiniai ginklai, pistoletai, bet ir 
laivai, šarvuočiai. Buvę R. Banionio bendražygiai įsitikinę, jog šių 
sandorių dėka kai kurie tuometinės Lietuvos krašto apsaugos ministerijos 
pareigūnai į kišenes susižėrė gražaus pinigėlio. Gal R. Banionis 
sužinojo, kas iš lietuvių šių sandorių dėka pasakiškai praturtėjo? Jei 
taip, tai jam kažkas galėjo padėti nusišauti. Įtartina ir Remigijaus 
Kuršo mirtis. Šį savanorį policija sulaikė už neva nelegalių ginklų 
laikymą. Pasodino į Kauno tardymo izoliatorių, iš kurio, pasirodo, buvo 
labai lengva pabėgti. Savanoris sėkmingai paspruko ir apsigyveno pas 
draugą. Kai šis išvažiavo į Šiaulius gydytis dantų, dėl neaiškių 
priežasčių iškrito iš penktojo aukšto ir, žinoma, užsimušė. Buvę R. Kuršo 
bendražygiai mano, kad, duodamas parodymus policijai, šis vyras prasitarė 
žinąs kompromituojančių faktų apie Pakaunės įvykiuose tiesiogiai ir 
netiesiogiai dalyvavusius pareigūnus. Keista ir Kornelijaus Rudausko 
mirtis. Išplaukė su dviem kolegom žvejoti į Kauno marias ir … paskendo. 
Įdomiausia, kad žvejoti išplaukęs K. Rudauskas dėvėjo kostiumą. O 
Remigijus Kazokaitis nusišovė Varėnoje. Nuosavame name. Irmantas Ruplys 
rastas nusišovęs geležinkelio apsaugos būdelėje iš nagano. Edmundas 
Simonavičius nusišovė iš nuosavo medžioklinio šautuvo. Beje, batų 
nusiovęs nebuvo. Buvęs Kauno savanoris Arūnas Stašaitis tvirtina, jog ir 
su juo norėta susidoroti. Jeigu S. Adamonį bandyta nušauti, tai A. 
Stašaičiui greičiausiai dirbtinai sukelti keli širdies infarktai. Buvęs 
Kauno rinktinės savanoris prisipažino, kad jam teko gydytis JAV, mat 
lietuviais medikais tuomet nepasitikėjo. Jis turįs juodu ant balto 
surašytą Amerikos specialistų išvadą: infarktą greičiausiai sukėlė 
išorinės priežastys. Žinoma, šimtaprocentinių garantijų nėra, kad širdies 
negalavimus sukėlė dirbtiniai veiksniai, tačiau JAV chirurgai įtaria, kad 
„čia tikrai neapsieita be pašalinių įsikišimų“. Dar vieną savanorį 
mėginta susprogdinti padėjus sprogmenį į jo asmeninį kompiuterį, tačiau 
tik stebuklo dėka jis išgyveno.
 
Senoji korumpuotoji sovietinė teisėsauga su korumpuotais sovietiniais 
teisėjais, korumpuotais sovietiniais prokurorais ir sovietiniais darbo 
metodais dar šiandien yra graudi Lietuvos realybė.