Lenkija su tuom niekada nesutiks kol lietuviai neprades kalbeti lenkiskai. Lietuva man primena durniu ligonine, kurioje pacientams leista rinkti sau gydytojus is savo paciu tarpo. "Kas yra baudžiauninkui LAISVĖ?" pilietis.delfi.lt/voxpopuli/kas-yra-baudziauninkui-laisve.d?id=56299229 Kai po JAV pilietinio karo vergovė buvo panaikinta, džiaugsmas truko labai neilgai. Paleisti į laisvę vergai nebežinojo, kur eiti ir ką daryti. Didelė dalis tiesiog išmirė iš bado, o kiti gi grįžo pas saviškius vergvaldžius ir puolę ant kelių maldavo priimti atgal. Man šis klausimas labai primena Stalino nusistebėjimą 1939 spalį. Kodėl lietuviai, turintys turtingą istoriją, taip lengvai asimiliuojami lenkų, vokiečių, rusų ir net gudų? - Airija pries 100 metu, kai neuzderejo bulves, susodino i laivus milijona ! tokiu ir pasiunte be kelio atgal. Lietuvoje gi patys kolkoznykai rinko i valdzia ambinius ir prunskinius, kurie zadejo provinciaja padaryti pramonine su... 30% kolkoznyku. "Vytautas Sinica. Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?" delfi.lt/news/ringas/lit/vytautas-sinica-ar-mums-dar-reikalinga-lietuvos- valstybe.d?id=77084013 Sovietmetis sunaikino lietuvius kaip politinę tautą, kaip bendriją, norinčią turėti valstybę ir valdyti pačiai save. Lietuviai su blogai valdoma Lietuva 30 metų elgiasi kaip rinkoje kadangi netinka tai, ką gauname, einame (skrendame) pas kitą, kur sąlygos mums tinka labiau. Iš tautos suvereniteto niekas neatėmė jėga, ji pati jį atidavė, nes posovietinio lietuvio sąmonei suvereniteto iš tiesų nelabai ir reikėjo. Todėl šiandien klausimai apie „kaip veikti demokratijai“ ir „kam tada reikalinga valstybė“ greičiausiai skamba kaip tolimi ir ne itin sukrečiantys. Nes demokratija jau dabar neveikia, o valstybė pagal savo pirminę paskirtį iš tiesų daug kam nereikalinga. Antanas Sniečkus, komunarai, Stalino saulės vežėjai turėjo savo lietuvybės ir valstybės viziją socialistinę. Jų vizija turėjo vieną problemą buvo nesuderinama su esamos nacionalinės Lietuvos valstybės, kuriai jie turėjo būti ištikimi, išlikimu. Šiems žmonėms ... nereikėjo laisvės tam, kad galėtų patys valdyti Lietuvos valstybę ir spręsti jos likimą. demokratinis sprendimas gali veikti tik esant kultūriniam (tautiniam) tapatumui, nes demokratijoje daugumos valia priimami sprendimai yra privalomi ir tiems, kas jiems nepritarė. Mažuma, turinti gyventi pagal daugumos sprendimus, nepradeda galvoti, kad tai geriausi sprendimai, tačiau priima juos kaip savos bendruomenės sprendimus. Kaip tą jausmą užtikrinti santykyje su visišku svetimu? Antras klausimas, kokia apskritai valstybės ir nepriklausomybės prasmė... ar ne geriau leistis valdomiems kito, galbūt turtingesnio ir sėkmingesnio? - PS Kuom Pranskietis, Skvernelis, Nauseda, Kubilius... skiriasi nuo Snieckaus? Tik tuom, kad saule veza ne is Maskvos, o is Varsuvos. ONA 2013-06-19 14:37 Neseniai marinau ukininka is Zemaitijos rajono. taip pat onkologija. sukresta buvau, kai isgirdau, kaip nakti tas zmogus verke. klausiu''gal skauda ar kas kitas yra? sako''ne- kad jus zinotumet kaip as noriu savo namuose mirti,noriu paskutini karta savo sodyba pamatyti, savo suniuka paglostyti... as ryte pati paskambinau seimai, papasakojau viska. man atsake, kad nera ko cia issigalvoti, pavararis, jie turi daug darbo, daug triuso prie gyvuliu o jam ligonineje yra labai gerai . as pasibaisejau reiskia karve ar kiaule yra vertinama labiau man buvo taip baisu, slykstu tiesiog. - Uzsiaugino ukininkas ekonomistus tai ir dvesia kaip suo. Kaip gyveno tokio ir galo sulauke. Leninas: "Liaudis turi gauti savo duonos davinį tik iš partijos rankų ir bučiuoti tą ranką už tai, kad toji neleidžia numirti iš bado." Partizanai kovojo uz valstybe, o stribai - Ykanomika. Siandien estai kuria valstybe, o Lietuvoje - tie patys stribai - Ykanomika. Skirtumas tas, kad gulagais tapo ukininku savivale. "Ekspertas: S. Skvernelis premjero kėdėje didelė klaida" delfi.lt/news/daily/lithuania/ekspertas-s-skvernelis-premjero-kedeje- didele-klaida.d?id=72515744 "Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę" delfi.lt/news/daily/lithuania/vytautas-radzvilas-isdavusieji-laisve.d? id=77707421 Antra vertus, užteko nuovokos suprasti, kad liberalizmas dėl jo antikrikščioniškų ir antitautinių nuostatų gali būti ypač patrauklus ieškančiam kitos politinės iškabos komunistiniam gaivalui. Šitaip Aukščiausiojoje Taryboje atsirado Liberalų frakcija, kurios nariai buvęs LKP CK sekretorius Kęstutis Glaveckas, akademikas Eduardas Vilkas, Bronislovas Lubys, Rimvydas Valatka; visi jie priklausė toli gražu ne žemiausiems sovietinės nomenklatūros sluoksniams. Jų pažiūros smarkiai skyrėsi nuo Sąjūdžio branduolio pažiūrų, jie faktiškai buvo tipiški „atsivertėliai“ iš komunistinio tikėjimo į naują liberalistinį tikėjimą. Vis dėlto daugiausia nerimo kėlė į partiją atėjęs liberalus jaunimas... vadinamasis „aktyvas“, t. y. komjaunimo ir profsąjungų veikėjai, arba tiesiog funkcionieriai... Gintaras Steponavičius, Jonas Čekuolis, Guoda Azguridienė, Aidas Puklevičius, Vygaudas Ušackas. Toji vėlyvojo sovietmečio komjaunimo karta šitaip derėtų ją vadinti buvo gana menkai išsilavinusi ir, kaip minėta, persiėmusi komunistine ideologija. Todėl jaunųjų liberalų išprusimas buvo ir tebėra nieko bendro su tikrove neturintis vaizdinys... tai nukrikščionintas ir krikščioniška etika nebesivadovaujantis, istorinę atmintį praradęs, tautinio tapatumo ir orumo jausmo bei valstybinės sąmonės ir noro gyventi savoje valstybėje nebeturintis lietuvis mankurtas. Naivu manyti, kad Algirdas Mykolas Brazauskas ir dauguma nuo TSKP atsiskyrusios LKP narių savo pažiūromis kuo nors skyrėsi nuo M. Burokevičiaus ir jo TSKP plaformininkų. Eugenijus Gentvilas yra tipiškas ir itin ryškus šitokio susovietinto mankurto pavyzdys: įsigilinus į jo ir kitų dabartinių liberalų Petro Auštrevičiaus, Eligijaus Masiulio, G. Steponavičiaus, Aušrinės Armonaitės ir kt. pažiūras, nekyla net menkiausių abejonių, kad visi jie be didesnių sunkumų būtų galėję pritapti TSKP platformininkų kompanijoje ir tapti puikiais M. Burokevičiaus komandos nariais. Sovietmečiu įskiepytos ir neišraunamai jų sąmonėje įsišaknijusios antikrikščioniškos, antitautinės ir antivalstybinės nuostatos niekur nedingo, o tik buvo įvilktos į „europinių vertybių“ retorikos rūbą. Todėl vadinti šiuos liberalus euroburokevičininkais yra moraliai teisėta ir politologiškai tikslu. Aktyviai dalyvavęs valstybės turto „prichvatizavimo“ reikaluose A. M. Brazauskas ... elgėsi santūriai ir net „droviai“ palyginti su jaunesnės kartos liberalu ir už nusikaltimą nuteistu buvusiu sostinės meru, kuriam užteko „drąsos“, o tiksliau įžūlumo viešai nešioti specialiai pagamintą ženklelį, kad neva buvo nuteistas už gerus darbus. Jiems buvo vis vien, kokiam šeimininkui tarnauti ir kokias pažiūras išpažinti ir skelbti. Dabar pagalvokime apie veidmainiškai paskutinę akimirką „atsivertusią“ ir prie Sąjūdžio prisiplakusią A. M. Brazausko partiečių kohortą, kuri, niekada nesirūpinusi ir netikėjusi laisva ir nepriklausoma Lietuvos valstybe, šito apsukraus ir klastingo manevro dėka tapo atkurtos valstybės valdytojais ir šeimininkais. > o kam lietuviams "valstybe"? jie juk ir dabar tik is dalies > nepriklausomi. Nepriklausomi spresti visokiu buitinius klausimus ES > remeliu apreptyse, ten visokie minimum VAT, akcizai degalams ir tt. Gal > lietuviai turetu formaliai atsisakyti savo valstybes ir tapti pirmaja ES > federacijos valstija? nes besikeiciant politinems aplinkybes ir vel > galite tapti Polskos dalimi. Jie juk jau turi sekminga patirti kaip jus > reikia asimiliuoti Augustave.