pasaka :) apie gražią mirtį
mano bubutė, beje, tą patį sakydavo "aš ne kralikas" :) Mirė 94. 
paskutinįkart tekėt ruošėsi jau gerokai virš 80. Bet po to nusprendė, kad 
diedux per senas.

Visgi ilgas gyvenimas nevisada kriterijus. Pažinojau vieną babcią, kuri 
sirgo visom įmanomoms ligom, pradedant vėžiu, baigiant infarktu kas antrą 
dieną, ir taip (artimieji sakė) nuo 50 metų. Buvo tikra ragana, ir idėjos 
pas ją buvo, maždaug, nesvarbu, kad nuosavus vaikus laidoti reikia, tik kad 
aš gyvenčiau. Mirė 106.

"Tomas" <nera@mailo.lt> schrieb im Newsbeitrag 
news:hnh40t$kq5$1@trimpas.omnitel.net...
> Dieduko mano viena ir esmine dogma buvo prisikirst mesos ir kuo daugiau, 
> ir tada jau jam jura iki keliu. O ne kokiu nors ten zholiu, bulviu ar 
> duonos. Ash ne karve, sakydavo. 90-ies sulauke. Paskui sako aj, nusibodo 
> man jau gyvent, visi draugai jau po velena. Atsigule, pasake visiems viso 
> gero ir mire.