Mokslas - ziniu gavimas (zinojimo pletimas, paneiginejant ankstesnius 
teorinius modelius arba pleciant, papildant turimas zinias), tiriant 
tikrove. Mokslas yra ziniu "kurimas", bei pasak mokslo filosofo K.Popperio 
drasus buvusiu teoriju neigimas bei faktu verifikavimas (tikrinimas) bei 
falsifikavimas (paneigimas atskleidziant neadekvatuma realybei). Mokslas 
kaip procesas apima mokslini tyrima ir aprepia visas gyvenimo sritis ir, del 
to, yra itin issipletes teoriniu modeliu, ziniu, publikaciju, mokslo 
instituciju bei mokslo darbuotoju atzvilgiu. Jam priskiriamas ir tyrimo 
rezultatu pateikimas mokslinese publikacijose, visuotinai pripazintu ziniu 
apibendrinimas, ziniu perdavimas, perteikimas (pvz., destant aukstosiose ir 
kitose) mokyklose (pvz., studentams ir mokiniams). Kaip informacijos dalis 
mokslas gali buti laikomas visuma kritiskai patikrintu ziniu (faktu) apie 
pasauli. Mokslu kaip nuolatiniu procesu siekiama gauti (kuo daugiau) ziniu, 
labiau pazinti ir suprasti tikrove, sugebeti prognozuoti ateiti bei 
panaudoti gautus pasiekimus praktikoje: technologijose, komunikavime, 
visuomenes valdyme ir pan.

Mokslas sekularizuotoje visuomeneje netgi gali perimti religijos funkcija. 
Mokslas kaip socialinis reiskinys yra svarbi visuomenes, jos kulturos dalis. 
Zinias kuria ir kaupia, sistemina ne tik pavieniai visuomenes nariai, bet ju 
grupes, (ypac kompleksiniams tyrimams) naudodami technika, mokslo 
infrastruktura bei mokslinius metodus. Per istisus simtmecius (daug graiku 
ir lotynu kalbu zodziu kilmes terminu) susiformavo ir nusistovejo savita 
moksline kalba, terminologija, stilius.