100% pritariu, bet priversti zmogu gydytis, jeigu jis to nenori - negalima siais laikais. Siuo atzvilgiu tarybine psichiatrija turejo savu "privalumu".

"ALORA" <manes@nete.ner> wrote in message news:i67c1k$rv1$1@trimpas.omnitel.net...
tai mes jam tai jau diagnozavom, daba tegu varo pas gydytojus :)

beje, kai buvau maža, kaimynų panelei buvo ta diagnozė nustatyta, tai ji 
irgi nuolat sapaliojo "aukštom temom". Tai buvo tik juokinga (nors ji labai 
pyko ir laikė mus nesupratingais durniais), bet tiek to, tai galima laikyti 
tam tikra žmogaus ypatybe (ne ypatinga asmenybe, nes ypatinga asmenybė yra 
ypatingų darbų visuomenei nuveikusi asmenybė, o ne nusipeizėtojas). Niu, bet 
po to ji ėmė puldinėti visus bernus, kurie į ją pažiūrėdavo ir nustatė jai 
tą diagnozę, teko sėsti ant vaistukų. Nepasakyčiau, kad ji labai pasikeitė, 
bet tapo ramesnė, ne tokia įžeidi. O gal mes tapom atsargesni su ja. Bet ne 
dėl to, kad ji šizofrenikė, su 12-13 metų nežinai, kas tai yra. Tiesiog 
bijojom tų agresijos priepuolių, vienam kaimynui ji atsakančiai veidą nagais 
išakėjo. Po to praėjo kokie 25 metai, ji tebegyvena ir toliau, nors yra 
vieniša ir užsidarius, bet dirba ir niekam lyg ir nekliūna. Žodžiu, ir su 
šita diagnoze galima gyventi, bet, jeigu yra agresija, reikia vartoti 
vaistus, o ne pezėti, koks esu ypatingas ir kaip visi turi manim žavėtis 
(kaip kad patsai savim žaviuosi :).

"CatBlack" <darius@asotra_nospam.lt> wrote in message 
news:i6794v$n7j$1@trimpas.omnitel.net...
> Cia jau zinok klinikinis atvejis. Ir be jokiu uzpakaliniu minciu - tiesiog 
> diagnoze F20.9.