vokiečių gydytojai nė karto neparodė, kad nesupranta. Jie sako, kad jie tyrimų rezultatuose nieko ypatinga nemato, kad vokiečių akademinei medicinai tyrimai nereikalingi ir kad man paranoja :) Su mano paranoja, su Lietuvoje sūnaus gydytojos duota rekomendacija (nors tada jokių sutrikimų nebuvo, tik tendencija) ir su galimybe padaryt kraujo tyrimą Lietuvoje, mano sūnui prieš pusmetį nustatytas 7,8 proc. HBa1c. Tai jau ne tik už normos ribos, bet ir gerokai už terapijos slenksčio. 5-tas gydytojas, į kurį kreipiasi, sutiko padaryti tyrimą, nes sūnui nebuvo nė vieno diabeto požymio, absoliučiai jokios 1 arba 2 tipo klinikos. Bet jos ir neturėjo būti, nes jis turi 3 tipą, kuriam jokie ankstyvieji požymiai nebūdingi ir kuris paprastai nustatomas tik pagal pažengusias komplikacijas. Kai nustatė tą vertę, dar nenustačius tipo, jau bandė kišt tabletes, o tai būtų klaida. Gerai, kad moku skaityt ir šiek tiek gaudausi tame, kur galima ieškoti mokslinės informacijos. Nesutikau duot tablečių (ne tik durne buvau pavadinta, tu gal tiesiog niekad nedrįsai vokiečių gydytojui paprieštaraut, kaip darai su lietuviais, tai būdinga daugumai išeivių). Pareguliavom mitybą ir dienotvarkę, daviau diabetikams reikalingų papildų ir po trijų mėnesių vertės buvo normos ribose, nors anot vokiečių gydytojų, tai tik sutapimas, nes tai neįmanoma. Ale kas turi diabetą, tas žino, ką reiškia HBa1c iš 7,8 iki 5,9 sumažinti. Svarbiausia, kad pakeitimai buvo tikrai minimalūs ir nebloginantys gyvenimo kokybė, greičiau atvirkščiai. Teiva. nesigilinant ir be nedarant tyrimų, vokiečių gydytojai labai malonūs ir jų kabinetai labai gražūs ir jie visada sako, kad tau viskas gerai. O tada, kai jau kažkas tiek pareina, kad ir arkliui aišku, ir be tyrimų, va tada viską tvarkingai apmoka ligonių kasa ir visi džiaugiasi, kokia ji dosni ir kokia gera vokiečių sveikatos sistema :) Lietuvos sistema jau geresnė vien tuo, kad gali kreiptis privačiai ir kad Lietuvoje gydytojai nebijo paneigti kolegos nuomonės, o Vokietijoje to nėra. Plius, Lietuvos ligonių kasos mokestis tikrai nedrasko kišenės, todėl jam į dantis ir žiūrėt nereikia :) O vokietijos vinis į sveikatos priežiūros grabą yra jos komercinis pobūdis. Gydytojas nėra gydytojas, jis yra paprasčiausia pelno įmonė, turinti dirbti rentabiliai, nes kitaip negalės egzistuoti, geras jis gydytojas ar ne, tai visai nesvarbu, jeigu jis nedirbs rentabiliai jį suės mokesčiai. Ir tą pelną jis turi pasiekti ne tiesiogiai iš ligonio kišenės (jeigu taip būtų, daugiau uždirbtų būtent geras gydytojas, kaip pas mus), o per ligonių kasą. Todėl tiesioginis jo verslo partneris yra ligonių kasa, o pacientas - tik priemonė, kuri iš esmės nerūpi nei vienam, nei kitam. Ir tai ne tik mano nuomonė, ir netgi ne VBS, o vieno jauno gydytojo, dar bandančio būti visų pirma gydytoju "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:ip5n84$7cg$1@trimpas.omnitel.net... > Nu ką aš žinau... Nu taip, lietuviški man nesakė, kad išsigalvoju - bet davė suprast, kad su durniais nediskutuoja :) :) Šiaip tai > galima (beveik) bet kokį faktą pasukti įvairia puse - pvz., sakyti, kad vokiečiai gydytojai bent parodo, kad nesupranta (ir tada > ramiai gali varyt ieškot sekančio kuris - gal - supras), o lietuviai moka parodyti, kad ieško (ir gaišta tavo laiką... bet - gal- > išgydys vien tuo, kad tu tiki, jog yra nauda, a la placebo efektas) :) Tam tikra prasme gydytojai taikosi prie "klientūros" ir > reaguoja taip, ko iš jų tikisi / yra įpratusi tikėtis dauguma. > > O kad bet koks tyrimas duoda tik tiek naudos, kiek gydytojas sugeba jį interpretuoti, tai čia seniai žinoma tiesa - kaip ir visur > kitur, įrankius turėti neužtenka, reikia mokėti jais ir naudotis. Ir meistras (o jeigu dar ir ne tik patyręs, bet ir su talentu!) > vos ne plikom rankom padarys daugiau, nei neišmanantis su super-duper technologijom. O tokių (savo specialybės meistrų) niekur > nėra per daug.